Esama trijų Viešpaties atėjimų: pirmasis - kūnu, antrasis - siela, o trečiasis - teismu. Pirmasis įvyko vidury nakties: „Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai Jaunikis!“ Šis pirmasis atėjimas jau įvyko, nes Kristus buvo regimas žemėje ir kalbėjosi su žmonėmis. Šiuo metu dalyvaujame antrajame atėjime: tik būkime tokie, kad Jis galėtų pas mus ateiti, nes yra kalbėjęs, jei Jį mylėsime, tai Jis ateis pas mus ir mumyse apsigyvens. Tad mums šis antrasis atėjimas yra su netikrumo priemaiša, nes, kas gi kitas, išskyrus Dievo Dvasią, žino, kas Dievui priklauso? Tie, kuriuos dangaus dalykų ilgesys taip sužavėjo, kad jie užmiršo patys save, gerai žino, kada Jis ateina. Tačiau jie nežino, nei iš kur Jis ateina, nei kur link nueina. O dėl trečiojo atėjimo, tai tik aišku, kad jis įvyks, bet visiškai neaišku, kada, nes nėra nieko aiškesnio už mirtį ir nieko miglotesnio už mirties dieną. Tada, kai kalbėsime apie taiką ir saugumą, sako Išminčius, tada staiga pasirodys mirtis, kaip moterį ištinka gimdymo skausmai, ir niekas negalės išsigelbėti. Taigi, pirmasis atėjimas buvo nuolankus ir paslėptas, antrasis yra slėpiningas ir kupinas meilės, o trečiasis bus didingas ir baisus. Savo pirmojo atėjimo metu Kristus buvo neteisingai žmonių pasmerktas; antrojo atėjimo metu Jis mus nuteisina savo malone; paskutiniojo atėjimo metu Jis įvykdys teisingą visų dalykų teismą.

Pjeras de Blua (Pierre de Blois, apie 1130-1211 m.)