Šv. Onos altorius

Šv. Onos altorius yra vienas iš dviejų altorių, įrengtų 1902 m. pastatytose bažnyčios transeptą formuojančiose koplyčiose. Abiejų struktūra tokia pati kaip ir didžiojo altoriaus, tik jie lengvesnės masės, siauresni, su aukštesniu grakštesnių proporcijų antruoju tarpsniu. Be to, jų šonai nepasukti kampu ir abu dažyti šviesiomis spalvomis. Šv. Onos altorius iki šiol išliko nepakeistas, o antrasis, buvęs Švč. Jėzaus Širdies altorius, 1987 m., minint palaimintojo J. Matulaičio metines, pertvarkytas ir pervardintas jo vardu. Šio altoriaus koplyčioje ilsisi Palaimintojo kūnas.

Šv. Onos altoriaus pakyla yra dviejų pakopų, mensa – dėžinė, antablemento tris įsprūdas puošia aplikuoti akinto motyvai ir šv. Onos monograma. Aukštas, grakštus, dviejų tarpsnių, architektūrinių formų tabernakulis puoštas kolonėlėmis, piliastrais ir neorokokiniais drožiniais. Pirmojo tarpsnio šonuose, tarp lygiastiebių kolonų, ant konsolių stovis dviejų apaštalų, pavaizduotų su knygomis rankose, statulos (XIX a. pr.). Už tabernakulio, tarpsnio apačioje, įkomponuota įstiklinta vitrina votams, aukščiau – paveikslas „Šv. Ona, mokanti Švč. Mergelę Mariją“. Pirmąjį altoriaus tarpsnį užbaigia laužytas antablementas, virš jo, šonuose, – dvi sėdinčių angelų figūros, o pačiuose kraštuose – dvi klasicistinių formų vazos su liepsnomis. Antrojo altoriaus tarpsnio viduryje įkomponuotas šv. Pranciškos Romietės paveikslas.