Architektūra
Bažnyčia stovi tarp miesto centro ir Šešupės, lygioje vietoje, gatvių sankryžoje, atgręžta į ją pagrindiniu rytų fasadu. Į šiaurę nuo bažnyčios stovi vienuolynas.
Bažnyčios architektūra eklektinė – klasicistinių ir neobarokinių formų, bažnyčia – dvibokštė, trinavė, pseudobazilikinė. Jos planas kryžminis, su tiesia apside ir kiek išsikišusiais iš bendro kontūro bokštais, tarp kurių yra atviras prieangis. Plano simetriją ardo prie šiaurinės zakristijos pastatytas prieangis.
Pagrindiniame fasade – plati vidurinė dalis ir siauri, truputį išsikišę į priekį trijų tarpsnių bokštai. Portalas paryškintas įgilintu atviru prieangiu, kurio erdvę vizualiai pratęsia pusapskritė arka, jungianti kolonas ir paaukštinanti vidurinę angą. Vidurinę fasado dalį vainikuoja stilizuotas frontonas su griežtų geometrinių formų viršūne, kurios nišoje stovi Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė. Bokštų tarpsnių kampuose – skirtingo orderio piliastrai, fasado angos įvairiausių formų: kvadratinės, stačiakampės, arkinės ir apskritos. Šoninių fasadų plokštumos lygios, su aukštai išdėstytais segmentinių arkų langais. Išsikiša koplyčių tūriai, užbaigti trikampiais frontonais. Fasadus juosia horizontali trauka, į kurią remiasi kampus ribojantys stilizuoti piliastrai.
2007 m. bažnyčios išorė atnaujinta. Atlikta pamatų hidroizoliacija, pastatas apsaugotas nuo drėgmės, perdažytas fasadas, pakeistos sutrūnijusios medinės stogo konstrukcijos, pakeistas stogas. Spėjama, kad pirmasis bažnyčios stogas buvo varinis, per karus uždengtas čerpėmis, po to – skarda, todėl keičiant stogą buvo pasirinkta oksidacinio vario spalva, atitinkanti pirminę spalvą.
