+

1. Tai, kaip regime Dievą, yra atspindys to, kaip regime save. Jei išgirdus Dievo vardą pirmiausia kyla baimė ir kaltinimai, tai reiškia, kad mumyse prisikaupė per daug baimės ir kaltinimų. Jei Dievą matome kupiną meilės ir užuojautos, tokie esame ir mes patys.

2. Protą ir meilę sudaro skirtingos medžiagos. Protas supainioja žmones, suriša juos mazgais ir niekuo nerizikuoja, meilė atmezga visus mazgus ir rizikuoja viskuo. Protas visada atsargus, jis pataria: „Saugokis perdėtos ekstazės!“, o meilė sako: „Ak, nesvarbu! Šok, nebijok!“ Protas ne taip lengvai subyra, užtat meilė per akimirką gali virsti griuvėsiais. Bet griuvėsiuose dažnai slypi lobiai. Sudužusi širdis slepia turtus.

3. Būti kantriam nereiškia kantriai viską iškęsti. Būti kantriam – tai toliaregiškai pasitikėti proceso rezultatu. Ką reiškia kantrybė? Ji reiškia žiūrėti į dyglius ir matyti rožę, žiūrėti į naktį ir matyti aušrą. Būti nekantriam – tai trumparegystė, nesugebėjimas matyti rezultato. Dievo mylėtojai niekada nepritrūksta kantrybės, nes žino, kad mėnulio pjautuvui tapti pilnatimi reikia laiko.

4. Stenkis nesipriešinti tave ištinkančioms permainoms. Leiskis būti gyvenamas tavimi tekančio gyvenimo. Ir nesijaudink, kad tavasis gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Iš kur žinai, gal ta jo pusė, kuri dabar atsiverčia, bus geresnė už buvusią?

5. Lengva mylėti tobulą Dievą, nes jis neturi ydų ir yra neklystantis. Daug sunkiau mylėti žmones su visais jų netobulumais ir trūkumais. Atmink - pažinti galima tik tai, ką įstengi pamilti. Be meilės nėra išminties. Jei neišmoksime mylėti Dievo kūrinijos, negalėsime nei tikrai mylėti, nei tikrai pažinti Dievo.

6. Nesibaimink, kur tave nuves kelias. Svarbiausia – apgalvok pirmą žingsnį. Jis pats sunkiausias, už jį tu atsakai. Kai žengsi šį žingsnį, leisk, kad viskas klostytųsi savaime, ir pamatysi, kas bus. Neplauk pagal srovę. Pats būk srove.

7. Pragaras yra čia ir dabar. Dangus irgi. Liaukis nerimavęs dėl pragaro ar svajojęs apie dangų, nes jie abu yra tavyje šią akimirką. Kiekvieną kartą, kai pamilstame, mes pakylame į dangų. Kiekvieną kartą, kai pajuntame neapykantą, pavydą ar nutariame su kuo nors kautis, puolame tiesiai į pragaro liepsnas.

8. Pasaulis yra viena. Viskas ir visa jame susieta neregimu istorijų voratinkliu. Suvokiame mes tai ar ne, bet visą laiką dalyvaujame tyliame pokalbyje. Nedaryk žalos. Rodyk užuojautą. Ir neliežuvauk apie žmones jiems už nugaros – neištark net iš pažiūros nekaltos pastabos! Žodžiai, išlėkę iš mūsų burnų, niekur nedingsta, jie amžinai saugomi begalybėje ir atėjus laikui būtinai pas mus sugrįš. Vieno žmogaus kančia įskaudins visus. Vieno žmogaus džiaugsmas visus pradžiugins.

9. Kiekvienas žmogus šioje žemėje siekia kur nors patekti ir kuo nors tapti, nors po mirties viską teks palikti; o tavo tikslas – aukščiausia niekio stadija. Gyvenk šį gyvenimą lengvas ir tuščias, kaip skaičius „nulis“. Mes panašūs į puodus. Mus palaiko ne piešiniai išorėje, o tuštuma viduje. Lygiai taip pat mums padeda judėti ne tai, ko siekiame ar trokštame, o niekio suvokimas.

10. Nuolankumas – tai ne silpnumas ar pasyvumas. Jis neskatina nei pulti į neviltį, nei pasiduoti. Priešingai. Nuolankume glūdi tikroji galia – galia, kylanti iš vidaus. Tie, kurie atsiduoda dieviškajai gyvenimo esmei, gyvena netrikdomoje ramybėje ir taikoje, net kai aplink juos visas pasaulis dejuoja krečiamas vis naujų išbandymų.

+