„Duokit mums žmonių, sugebančių ir pasiryžusių dirbti socialinėje srityje...“
(Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis MIC)

Šiandien, liepos 8 d., atlaiduose – visuomenės gėriui tarnaujančiųjų diena. Bazilikoje susirinkę tikintieji meldėsi už Caritas, Maltos ordino, Kolpingo draugijos narius ir visus socialinius darbuotojus bei savanorius, Krašto apsaugos, teisėsaugos, Priešgaisrinės gelbėjimo ir kitų bendro gėrio tarnybų darbuotojus. Gausus piligrimų būrys atvyko iš Alytaus dekanato, kartu su jais palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai iš Alytaus, Rumbonių, Santaikos skyrių.

Katechezę skelbė mėnraščio „Artuma“ vyr. redaktorius diakonas Darius Chmieliauskas. Kadangi Atlaidų savaitės tema skamba taip: Krikščioniškosios meilės ir teisybės keliu beeinant,- tai ir pirmojoje katechezėje buvo bandoma suprasti – kas ypatingai suartina palaimintąjį tėvą Jurgį ir dabartinį popiežių Pranciškų? Buvo pateikti prieš 110 metų Kaune Matulaičio ištarti žodžiai, kurie yra beveik identiški žodžiams, mums pasakytiems tame pačiame Kaune, tik Šventojo Tėvo Pranciškaus vos prieš 10 mėnesių, jo apsilankymo Lietuvoje metu. Tai žodžiai, kuriais mus pats Viešpats nori įkvėpti eiti realios krikščioniškos meilės ir tiesos keliu – eiti šventumo keliu, kad mes iš tiesų galėtume džiūgauti ir linksmintis! Svarbiausia, kad Palaimintasis jau tada pradėjo socialinį mokslą ir darbą Bažnyčioje, organizavo ir socialinius kursus, panašius dalykus mums kalbėjo ir Popiežius Pranciškus, ragindamas nepamiršti pačių mažiausiųjų. Todėl iškyla savaiminis klausimas: ką mums nori pasakyti Dievas per šiuos asmenis? Jis kalba mums apie nesavanaudišką tarnystę, meilę ir atsidavimą tarnaujant: pagarba paprastam žmogui yra tarnystės pagrindas. Juk ir Kristus, eidamas pertvarkyti pasaulio, nepateikė jokio plano, bet palietė daug giliau pakeisdamas ir atmainydamas žmogaus sielą. Tai yra tikras krikščionio kelias, vargšų išlaisvinimo kelias. Ir Popiežius Pranciškus, ir Palaimintasis kalba apie tarnaujančią, mylinčią, atiduodančią save visiems Bažnyčią, meilės Bažnyčią, nes žmonės daugiau verti nei mūrai, nei pinigai. (Palaimintasis Jurgis Matulaitis MIC).

Šv. Mišias celebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo iš įvairių vyskupijos dekanatų atvykęs gausus būrys kunigų. Homiliją sakė kanauninkas, Šunskų parapijos klebonas Deimantas Brogys. Apmąstydamas Palaimintojo gyvenimą kanauninkas peržvelgė svarbiausius jo veiklos etapus ir momentus: nuo sunkios vaikystės, našlaitystės, ligos iki pašaukimo kunigiškam gyvenimui bei dvasinio gyvenimo ir tarnystės Dievui ir žmogui aukštumų. Klausimas – kiek mes pažįstame Palaimintąjį – privertė mus stabtelėti. Iš tikrųjų – kiek? Nors, atrodo, bendraujame su Juo metų metais ir pažįstame Jo rūpestį mūsų sielų išganymu. Palaimintasis taip tarnavo Dievui, kad po mirties ši tarnystė nesibaigė, ji vis labiau atsiskleidžia visų laikų žmonėms. O ir mes turėtume dažniau pasitarti su tėvu Jurgiu dėl savo problemų, paprašyti daug daugiau, nes Jis ir toliau atstovauja mus pas Viešpatį.

Bendruomenės maldoje be tradicinių prašymų susikaupę kreipėmės į Dievą prašydami laiminti socialinių darbuotojų ir savanorių triūsą, kad jie visada ir visur nuoširdžiai stengtųsi blogį nugalėti gerumu. Graži grupė, atstovaujanti įvairias organizacijas, nešė atnašas ant Dievo stalo, prašė laiminti jų tarnystę, dėkojo už galimybę teikti džiaugsmą žmonėms, išreiškė norą būti bičiuliais neturtėliams, guosti pavargusius, mokytis dalintis su kitais tuo, ką turi.

Po šv. Mišių tradiciškai visi susibūrė palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje, maldininkai kalbėjo tėvo Jurgio litaniją, meldėsi už Tėvynę bei prašė Dievą, jog Palaimintasis būtų paskelbtas šventuoju. Ši iškili diena baigėsi nuotaikingu pabuvimu agapėje Marijonų vienuolyno sodelyje. Vyskupui R.Norvilai palaiminus stalą, visi maloniai bendravo, vaišinosi. Nuotaika buvo puiki, ją sukurti padėjo ir iš Alytaus rajono Ūdrijos atvykęs bažnytinis choras, vadovaujamas vargonininkės Almos Adamukaitienės. Atlikę pasivedimo pal. J.Matulaičiui pamaldas, maldininkai išvyko į Lūginę, palaimintojo Jurgio tėviškę, susikaupti Gailestingumo vainikėlio maldai koplyčioje.

Rytoj, liepos 9 d., atlaiduose Katalikiškų judėjimų bei bendruomenių diena. Katechezę skelbs kunigas Giedrius Juozas Bakūnas MIC. Jis kvies įsiklausyti į Viešpaties žodžius: ...Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių... Pasilikimas Dievo artumoje duoda daug vaisių kiekvieno asmens, o taip pat ir kiekvienos tikinčiųjų bendruomenės gyvenimui. O pasilikti Viešpatyje - tai vykdyti Jo valią. Pal. Jurgis Matulaitis rašė: Duok Dieve, kad aš, savęs išsižadėjęs visiškai, kaskart labiau Tavyje ir Tavo šventoje valioje paskęsčiau.

Vida Mickuvienė, palaimintojo J. Matulaičio draugijos
Marijampolės skyriaus vadovė

 Daugiau nuotraukų rasite facebook paskyroje