Liepos mėnesį Marijampolės Šv. Ark. Mykolo Bazilikoje vyksta Pal. Jurgio Matulaičio atlaidai. Kaip ir kiekvienais metais čia susirenka būrys jaunų savanorių, kurie atvyksta iš įvairių Lietuvos kampelių. Jaunuoliai visą savaitę atlieka įvairias tarnystes: patarnauja liturgijos metu, platina religinę literatūrą, bendrauja su atvykusiais piligrimais, padeda ruošti agapę bei išgyvena bendrystę su Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserimis ir broliais Marijonais. Savanorių dienotvarkė neapsiriboja tik tarnystėmis. Antroje dienos pusėje visi aktyviai leidžia laiką kartu: vyksta sporto užsiėmimai, klausomasi liudijimų, gilinamos žinios apie maldą, jos būdus ir prasmę.

Dalinamės savanorių mintimis ir patirtimi apie savanorystę:

1) Ar tai pirmieji metai, kai savanoriaujate šiuose atlaiduose?

Greta (19 m.): Šiuose atlaiduose savanoriauju jau penktą kartą, o žiemos laikotarpiu, sausio mėnesį, kuomet minimas Pal. Jurgio Matulaičio gimimas dangui, dalyvavau du metus.

Dainius (18 m.): Šie metai yra ketvirti, kai savanoriauju Pal. Jurgio Matulaičio atlaiduose.

Jolita (31 m.): Pal. Jurgio Matulaičio atlaiduose savanoriauju trečius metus.

Sandra (23 m.): Aš taip pat šiuose atlaiduose savanoriauju trečią kartą.

2) Kodėl pasirinkote savanoriauti Pal. Jurgio Matulaičio atlaiduose?

Greta (19 m.): Tai tarsi savotiška padėka Viešpačiui, nes Pal. Jurgio Matulaičio atlaiduose galiu padėti kitiems žmonėms. Ši galimybė paverčia vasarą prasmingu laikotarpiu.

Dainius (18 m.): Čia gera sugrįžti, nes patiriu bendrystę su Dievu, Pal. Jurgiu Matulaičiu bei piligrimais, kurie patiria Palaimintojo užtarimą.

Jolita (31 m.): Kai atvykau į Kauno Pal. Jurgio Matulaičio parapiją, supratau, kad noriu pažinti Palaimintąjį ir nusprendžiau vykti savanoriauti į atlaidus vykstančius Marijampolėje. O su kiekvienais metais didėja noras pažinti šią asmenybę, jo dvasinį gyvenimą bei darbus.

Sandra (23 m.): Iš tiesų kiekvieną vasarą labai laukiu šių atlaidų, nes jų metu jaučiu kaip Palaimintasis mane stiprina. Taip pat gera patirti bendrystę su sesėmis ir susitikti su draugais, kuriuos pažinau šiuose atlaiduose.

3) Kokių Dievo malonių patyrėte šios savanorystės metu?
Greta (19 m.): Šios savanorystės metu patyriau bendrystę su savanorių komanda, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserimis, tėvais Marijonais, giliau pažinau pal. Jurgį Matulaitį ir tikėjimą.

Dainius (18 m.): Atlaidų gauta dovana yra tai, kad dabar man lengviau bendrauti su žmonėmis, be to paaugau tikėjime ir pajaučiau ramybės malonę.

Jolita (31 m.): Malonė – pažinti Palaimintąjį ir tai, koks stiprus Jo užtarimas bei meilė Lietuvos žmonėms.

Sandra (23 m.): Didžiausia malonė – vidinė ramybė ir bendrystė su žmonėmis. Taip pat Dievo malonė pažinti Pal. Jurgį Matulaitį, matyti, kaip žmonės juo pasitiki.

4) Koks buvo įsimintiniausias atvejis savanoriaujant?

Greta (19 m.): Įsimintiniausias atvejis buvo praeitais metais paskutinę atlaidų dieną, kuomet procesijos metu virš bažnyčios matėme aureolę aplink saulę.

Dainius (18 m.): Kaip reikšmingiausias akimirkas išskirčiau paskutines atlaidų dienas ir sekmadienio pagrindines Šv. Mišias, nes šios tarnystės metu išgyvenu artimą ryšį su Dievu.

Jolita (31 m.): Įsimintiniausia yra susitikimai. Čia sutikti žmonės labai greitai tampa savais ir artimais, o jų gyvas tikėjimas ir liudijimai bei plačios širdys traukia vėl ir vėl sugrįžti.

Sandra (23 m.): Visa ši savaitė yra palaiminta. Labiausiai džiugina matyti žmonių atsidavimą Viešpačiui, jų dėkingumą bei džiaugsmą.

Nuoširdžiai dėkojame savanoriams už išsamius atsakymus ir linkime Pal. Jurgio Matulaičio užtarimo ir Dievo globos.