Šiandieną Pal. Jurgio Matulaičio atlaiduose Marijampolėje - ligonių, slaugytojų ir medikų diena. Šv. Mišiose buvo ypatingai meldžiamasi už visus, kenčiančius dėl įvairių ligų ir negalių, bei už jais besirūpinančius ir jiems padedančius. Bazilikoje buvo gausus būrys maldininkų, kenčiančių įvairias ligas ar senatvės negalią, lydimų jiems padedančių ir patarnaujančių. Medikai ir slaugytojai atnešė savo iš anksto užrašytus prašymus – intencijas, kuriomis buvo meldžiamasi šv. Mišiose. Šią atlaidų dieną į baziliką taip pat rinkosi ir piligrimai iš Vilkaviškio dekanato, o Pal. Jurgio Matulaičio draugiją atstovavo Panaros skyrius. Šv. Mišiose giedojo Vilkaviškio katedros choras.

Drauge su J. E. Rimantu Norvila, Vilkaviškio vyskupu, meldėsi taip pat ir vysk. emeritas Juozas Žemaitis MIC, vysk. nominatas Algirdas Jurevičius bei gausus būrys kunigų iš Vilkaviškio dekanato bei kitų Lietuvos vietovių. Šią dieną Katechezę skelbęs ir homiliją sakęs kun. filosof. lic. Remigijus Veprauskas, Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės parapijos klebonas, remdamasis pal. Jurgio Matulaičio ganytojinių laiškų ir kitų rašinių išmintimi, kvietė mąstyti apie žmogų, kaip socialinę būtybę ir priminė, kad tik tie, kurie gyvenimo prasmę atranda santykyje su Dievu, žino, kaip visavertiškai patirti ryšį su kitu. Tiktai tie, kurie nebijo nusileisti į savo vidų (pavyzdžiui pripažinti ir priimti ligą ar priklausomybę), žino, kaip susitikti su Dievu bei kitu žmogumi ir atsiverti pagalbai, kaip išdrįsti ištarti – „norui išgyti“. Žmogus, ypač išgyvenantis ligą, yra būtinai reikalingas kitų artumo ir pagalbos, tačiau, kaip liudija ir pal. Jurgio Matulaičio pavyzdys, tvirtumo, įgalinančio pasitikti kančią su ramybe ir pozityvumu, šaltinis iš tiesų yra pačiame žmoguje, jo dvasiniame gyvenime. Todėl niekuomet nepraras aktualumo Pal. Jurgio pastebėjimas: Žmogus yra palinkęs savo dvasiško gyvenimo tobulinimą atidėti, o net ir apleisti arba ir visiškai užmesti, kuomet jam pasitaiko koki geri1 darbai dėl kitų atlikti. Kai kada žmogus taip duodasi įsitraukti į tų visokių darbų sūkurį, kad jam pačiam nė kiek laiko nepasilieka. Taip begyvenant, bedirbant, besikarščiuojant, žmogaus dvasia pamažu išsenk, išdžiūsta, išsiblaško ir visiškai susilpnėja (Užrašai 1910 10 24). Tuo tarpu tik iš dvasinio gyvenimo, iš gilaus santykio su Dievu, iš vienumos, pripildytos maldos ir Dievo valios ieškojimo, kyla kontempliatyvioji įžvalga, tokia būdinga pal. Jurgiui – suvokimas, kad ligą ar nelaimę galima priimti ir kaip malonę, Dievo duotą tam, kad išmelstum kitam dvasinės gyvybės.

Šis vakaras pal. Jurgio atlaiduose ypatingai skirtas maldai už tuos, kurie kenčia nuo priklausomybių bei jų šeimų narius. 18.00 val. šv. Mišiose, kurioms vadovaus kun. Antanas Matusevičius, Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas, bus meldžiamasi, prašant išlaisvinimo malonėms visiems, kenčiantiems nuo priklausomybių ir ramybės bei vilties malonės jų artimiesiems. Po šv. Mišių vyks išgydymo pamaldos.