PALAIMINTOJO JURGIO MATULAIČIO BEATIFIKACIJAI 30!

Sekmadienis, liepos 16 d., Marijampolės bazilikoje pagrindinė Pal. Jurgio Matulaičio jubiliejinių atlaidų diena – beatifikacijos 30-mečio iškilmės. „Palaimintasis Jurgis yra ypatinga dovana Lietuvių tautai ir Bažnyčiai“, - sakė šv. pop. Jonas Paulius II beatifikacijos šv. Mišių homilijoje, 1987 m. birželio 28 d., Šv. Petro bazilikoje Romoje. Šiandien – laikas prisiminti, dėkoti, šlovinti. Laikas melsti Dievo malonės tikrai iki galo suvokti šios dovanos dydį ir svarbą, kad su tikru dėkingumu ja naudotumėmės. Tada širdys bus atviros priimti ir kitas, kurias Viešpats ir toliau dosniai mums teikia: būtent šiemet, vos prieš keletą savaičių, palaimintuoju paskelbtas dar vienas mūsų tautietis arkiv. Teofilius Matulionis.
11.00 Marijampolės bazilikoje katechezės metu skambėjo šv. Jono Pauliaus II audiencijos Lietuviams piligrimams pal. Jurgio beatifikacijos iškilmių išvakarėse, 1987 m. birželio 27 d., Pauliaus VI auloje Vatikane. Kun. dr. Andrius Šidlauskas, trumpu įvadu pristatęs šį nuostabų Popiežiaus kreipimąsi į lietuvių tautą, taip pat citavo ir J.E. vysk. Vaičių, kuris tomis dienomis, su mažute piligrimų grupele iš Lietuvos, buvo Romoje, o grįžęs, liepos 12 d., šioje bazilikoje, klausantis didžiulėms minioms, dalijosi įspūdžiais. Šiandien Marijampolės bazilikoje susirinkę tikintieji turėjo unikalią galimybę persikelti į tuos nuostabius ir be galo brangius mūsų tautai ir Bažnyčiai momentus, išgirdę šv. pop. Jono Pauliaus II tariamus beatifikacijos formulės žodžius. Katechezė baigta ta pačia giesme pagal poeto B. Brazdžionio žodžius, kuria anądien aidėjo Šv. Petro bazilikos skliautai:

„Kaip pavasario žydinčioj šventėj
Žydi Kristaus šviesi vėliava.
Su Tavim eina tautos gyventi,
Su Tavim eis visa Lietuva“.

12.00 Šv. Mišioms vadovavo Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro López Quintana. Drauge su juo meldėsi J. E. kard. Audrys Juozas Bačkis, Vilniaus arkivyskupas emeritas, J. E. Sigitas Tamkevičius SJ, Kauno arkivyskupas emeritas, J. E. Viktors Stulpins, Liepojos vyskupas, J. E. Jonas Boruta SJ, Telšių vyskupas, J. E. Linas Vodopjanovas OFM, Panevėžio vyskupas, J. E. Kęstutis Kėvalas, Telšių vyskupas koadjutorius, J. E. Arūnas Poniškaitis, Vilniaus vyskupas augziliaras, J. E. Jonas Kauneckas, Panevėžio vyskupas emeritas, J. E. Juozas Matulaitis, Kaišiadorių vyskupas emeritas, J. E. Juozas Žemaitis MIC, Vilkaviškio vyskupas emeritas, J. E. Rimantas Norvila, Vilkaviškio vyskupas, taip pat Apaštališkojo Nuncijaus patarėjas mons. Matthew Amponsah-Saamoa, t. Joe Roesch MIC, Marijonų vienuolijos vice-generolas, t. Tomasz Nowaczek MIC, Marijonų vienuolijos Lenkijos provincijos vyresnysis ir būrys kunigų.

Šv. Mišiose, drauge gausiai susirinkusiais maldininkais, tarp kurių buvo piligrimų grupės iš Lenkijos, Sokulkos parapijos, Vilniaus, Daugų, Punsko, Lazdijų ir kitų Lietuvos vietų, dalyvavo laikinai einanti Marijampolės savivaldybės mero pareigas p. Irena Lunskienė. Kaip visuomet aktyviai į liturgiją įsijungė Pal. Jurgio Matulaičio Draugijos nariai, o visus atvykstančius pasitiko būrys savanorių.

Pamaldos baigėsi Eucharistine procesija, kurioje pirmoji buvo nešama Pal. Jurgio Matulaičio vėliava, pasiūta 1987-aisiais ir pirmąjį kartą nešta padėkos už beatifikaciją iškilmėje Marijampolėje 1987 m. liepos 12 d. Po jos iš daugelio krūtinių su ypatingu nuoširdumu suskambo didingas šlovinimo himnas „Tave, Dieve, garbinam...“. Atrodo, drauge Viešpatį šlovino ir gamta: vos pajudėjus procesijai, saulė, buvusi beveik zenite, virš pačių bazilikos bokštų, pasipuošė švytinčiu ratu, kuris neišblėso dar ilgai pamaldoms pasibaigus. Kažkas žvelgdamas į šį netikėtą grožį, išsitarė: „Gal čia pal. Jurgis mums nusišypsojo iš dangaus?“

Po nuoširdaus bendravimo agapėje, šį kartą dar gi džiuginant smagiai liaudiškai muzikai, daugelis piligrimų išsiskubino į pal. Jurgio tėviškę, Lūginės kaimą, kur 15.00 val. koplytėlėje meldėsi Dievo gailestingumo vainikėlį, taip iš širdies gelmės dėkodami Dievui už jo gailestingumą ir visus nuostabius būdus, kuriais jį mums leidžia patirti.

Viktorija Plečkaitytė MVS

_________________________________________________________________________________

Ypatingas jubiliejinis minėjimas

Liepos 16 diena, sekmadienis. Bazilikoje sujudimas iš ankstaus ryto, dar kelios valandos iki šv. Mišių pradžios, o šventoriuje, Palaimintojo Jurgio koplyčioje jau būriuojasi piligrimai. Jie laukia katechezės ir šv. Rožinio maldos, kad galėtų susikaupti ir visoje dienos iškilmėje dėkoti Viešpačiui už Palaimintąjį Jurgį „ypatingą Dievo dovaną Lietuvių tautai ir Bažnyčiai“ (Popiežius Jonas Paulis II).
Nepaprastas, ypatingas, jubiliejinis minėjimas, prisimenant dvasinį tautos pakilimą ir džiaugsmingus, viltingus išgyvenimus, įvykusius prieš 30 metų! Šiandien katechezę vedęs Bazilikos klebonas Andrius Šidlauskas MIC, kvietė mintimis ir širdimi grįžti į ano meto įvykius. Palygindamas su kasdiene mūsų patirtimi, klebonas priminė, kad į šventes sukaktuvininko pasveikinti ateina ne tik draugai, bet ir priešai, o kalbėtojai dažniausiai sako panegirikas. Tačiau tikri draugai pasako ir kritiškų, bet gilesnių dalykų. Protingas žmogus neįsižeidžia, apmąsto ir padaro išvadas. Šiandien, minėdami Pal. Jurgio beatifikacijos jubiliejų, susirinkę į Marijampolės baziliką, gyvenome tomis pačiomis nuotaikomis, kaip ir 1987 m. liepos 12 d., kai visa Lietuva dėkojo Dievui už ypatingą malonę – mūsų tautiečio arkiv. Jurgio Matulaičio paskelbimą palaimintuoju, įvykusį birželio 28 d. Romoje. Tai buvo metas, kai Nepriklausomybės daigeliai dar labai nedrąsiai kalėsi Lietuvoje, kai prasidėjo tautos tapatybės atgimimas. O tą dieną Marijampolės Bazilikoje būrys jaunimo, apsirengusio tautiniais rūbais, jau deklaravo: mes – lietuviai. Galinga ir gaivi religinio ir tautinio atgimimo banga nusirito per Lietuvą. Kas nutiko per 30 metų? Ar bangelės netapo vis mažėjančios, kaip ratilai, sklindantys nuo vandenin įmesto akmens? Šiais metais – vėl džiaugsmingas pakilimas Lietuvoje paskelbus antrąjį Palaimintąjį, arkiv. Teofilių Matulionį. Ir vėl minios žmonių susirinko Vilniuje. Kokia ši pakilimo banga bus po 30 m.? Kun. Andrius MIC kvietė apie tai susimąstyti širdimi nusikeliant į 1987-uosius ir klausantis Šv. Jono Pauliaus audiencijos Lietuviams piligrimams palaimintojo Jurgio beatifikacijos išvakarėse Romoje. Audio įraše girdėjome Popiežiaus žodžius, taip brangius kiekvienam lietuviui, kad Jurgis Matulaitis, su didele meile vykdydamas vienuolinį pašaukimą, trokšdamas visus nuvesti į išganymą, visiems tapdamas viskuo, tapo dvasiniu tėvu ne tik įkurtoms vienuolijos, bet ir visai tautai, ir priminimą, kad pamaldumas į Dievo motiną, pasitikėjimas Ja visada buvo mūsų tautos tikėjimo esmė, dvasinės stiprybės išraiška. Buvo gera vėl išgirsti, kad tuo ypatingu metu (tai buvo Marijos metai ir mūsų tautos krikšto 600 metų jubiliejus), Popiežius pavedė Lietuvą Marijos globai.
Po įrašo kun. Andrius MIC pasidalino prisiminimais ir įspūdžiais tų 17 žmonių (nes tik tiek asmenų gavo leidimus nuvykti į iškilmę iš Sovietinės Lietuvos), kurie yra gyvi reikšmingiausio įvykio liudininkai, perskaitė vysk. A. Vaičiaus pamokslo – pasidalinimo įspūdžiais iš Romos, 1987 m. liepos 12 d. sakyto Marijampolės bazilikoje fragmentą. Katechezės pabaigoje Bazilikos choras (vadovė Alma Sakalauskienė) užtraukė tą pačią giesmę, kuri anuomet nuskambėjo Romos Šv. Petro bazilikoje ir sukėlė nepaprastai jaudinantį įspūdį tuomet. O ir dabar „O Kristau, pasaulio Valdove (…) Su Tavim eina tautos gyventi, su Tavim eis visa Lietuva“ jaudino mūsų širdis, kėlė pasididžiavimo, pagarbos ir meilės jausmus.
Padėkojus Viešpačiui už Palaimintąjį Jurgį šv. Rožinio maldoje, prasidėjo pagrindinė šios ypatingos atlaidų dienos dalis - Šv. Mišios, kurioms vadovavo Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro López Quintana, koncelebravo daugelis Lietuvos vyskupų, taip pat svečias iš Latvijos J. E. Viktors Stulpins, Liepojos vyskupas, tėvas Joe Roesch MIC, Marijonų vienuolijos vice-generolas bei tėvas Tomasz Nowaczek MIC, Marijonų vienuolijos Lenkijos provincijos vyresnysis.
Homilijoje Apaštališkasis nuncijus padėkojo už pakvietimą dalyvauti iškilmėje, pasveikino susirinkusius tikėjimo brolius ir seseris, perdavė Popiežiaus Pranciškaus žodžius apie Jo meilę mums bei palaiminimą ir užtarimą meldžiant Viešpatį gausių malonių. Apmąstydamas Evangelijos ištrauką apie Jėzaus kalbėjimą žmonėms iš valties, Arkivyskupas kalbėjo: Kristus kalba žmonėms palyginimu apie gausiai grūdus beriantį sėjėją. Pagrindinis veikėjas šioje ištraukoje yra sėkla, kuri duoda vaisių priklausomai nuo žemės, kurion nukrito. Kodėl sėkla? Nes tai yra Dievo Žodis, gyvas, veiksmingas, prasiskverbiantis iki sielos gelmių, veiksmingas savyje ir iš savęs, galintis pakeisti žmogų. Sėkla todėl, kad ji gyvybinga, tačiau tam, kad ji augtų, žemė turi būti paruošta. Jei mes nesame pasiruošę, Žodžiui užkertame kelią. Būtina žiūrėti, kad mūsų širdyse neužsimegztų netikėjimo sėkla.
Apaštališkasis nuncijus apmąstė kiekvieno žmogaus situaciją, palygindamas mūsų širdis su dirva, kurion Viešpats sėja savo meilės sėklą. Priminė, kad mes taip pat esame sėjėjai ir retoriškai paklausė: kokia sėkla eina iš mūsų, nes mūsų žodis irgi gali padaryti daug gero (arba blogo), todėl svarbu, kas išeina iš mūsų širdies ir lūpų. Apibendrindamas homiliją nuncijus kalbėjo, kad Jėzus Kristus ir palaimintasis Jurgis Matulaitis moko, kaip priimti sėklą, kad ji duotų gerų vaisių. Arkivyskupas apibūdino Palaimintąjį kaip apie gerą ganytoją ir tikrą savo tautos patriotą, kurio gyvenimo pavyzdžiai moko, kaip mylėti Dievą, Bažnyčią ir Tėvynę. Baigdamas homiliją, apaštališkasis nuncijus kreipėsi į visus susirinkusius: maldininkus bazilikoje ir šventoriuje, kunigus ir vyskupus, su paraginimu ir pavedimu, sakydamas, kad pal. Jurgis turi būti plačiai žinomas visuomenei, nes yra nuostabi sėkla, kuri gali duoti nuostabių vaisių savo Tėvynei, jei tik bus deramai priimta. Pakvietė visus karštai melsti dar vieno stebuklo, reikalingo pal. Jurgio kanonizacijai – paskelbimui šventuoju.
Po Šv. Mišių minia žmonių ėjo iškilmingoje Eucharistinėje procesijoje, kurioje buvo nešamos ir dvi Palaimintajam skirtos vėliavos: Pal. Jurgio ir Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vėliava, pasiūta ruošiantis Jurgio Matulaičio beatifikacijai, pirmą kartą procesijoje nešta 1987 liepos 12 d. ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos vėliava, pasiūta 2010 m.
Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai baigėsi agape ir nuotaikingu „Bočių“ kapelos koncertu (vadovas Jonas Zakarevičius) Marijonų vienuolyno kieme. Bazilikos klebonas A.Šidlauskas MIC padėkojo visiems, padėjusiems organizuoti atlaidų oktavą. Skambėjo linksmos lietuviškos dainos, žmonės bendravo, visų nuotaika buvo puiki. Norintieji, kaip ir kiekvieną atlaidų dieną, vyko į Palaimintojo tėviškę Lūginėje.
Mes išsiskirstome iki kitų metų, išsiskirstome, bet neišsiskiriame: ta atlaidų šviesa, Palaimintojo tikėjimo ir meilės uždegta, palydi mus ir laukia mintimis, darbais ir pasiryžimais sugrįžtančių kiekvieną dieną.

Vida Mickuvienė, pal. J.Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė

Nuotraukos Edmundo Botyriaus