LIGONIŲ, SLAUGYTOJŲ IR MEDIKŲ DIENA

Šiandieną Jubiliejiniuose Pal. Jurgio Matulaičio atlaiduose Marijampolėje – Ligonių, slaugytojų ir medikų dieną - ypatingai meldžiamasi už visus, kenčiančius dėl įvairių fizinių ligų, o taip pat nuo priklausomybių ir dvasinių negalių, bei visus, jais besirūpinančius. 11.00 val. katechezėje ir 12.00 val. Mišių homilijoje teologijos mokslų daktaras kun. Žydrūnas Kulpys, Vilkaviškio vyskupijos Liudvinavo parapijos klebonas, „Tikėjimas ir šviesa“ Marijampolės bendruomenės ir Vilkaviškio vyskupijos pasišventusių našlių asociacijos kapelionas, kalbėdamas apie sunkias situacijas, su kuriomis tenka susidurti kiekvienam, ypač pabrėžė kantrybės dorybę, kurios svarbą savo raštuose gan aiškiai atskleidžia pal. Jurgis Matulaitis.
12.00 val. Šv. Mišioms vėl vadovavo J. E. Rimantas Norvila, Vilkaviškio vyskupas, o koncelebravo J. E. vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, Vilkaviškio dekanas, prelatas, kanauninkas Vytautas Gustaitis, gausus būrys šio dekanato kunigų bei svečių kunigų iš įvairių Vilkaviškio vyskupijos ir kitų vyskupijų parapijų. Arčiausiai altoriaus šv. Mišių metu būrėsi savo slaugytojų, globėjų ir savanorių palydėti ar neįgaliųjų vežimėliais atvežti ligoniai. Drauge meldėsi gausus būrys medikų iš Marijampolės ligoninės, Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro ir kitų medicinos bei globos ir slaugos institucijų. Savo parapijos globėjui padėkoti už patirtas malones ir melsti savo ir visų savo parapijiečių intencijomis šiandien atvyko grupė piligrimų iš Kauno Pal. Jurgio Matulaičio parapijos, vadovaujami diak. Emilio Vasiliausko. Pla. Jurgio Matulaičio draugiją šiandien atstovavo Druskininkų šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos skyrius bei prie Pilnų Namų bendruomenės veikiantis skyrius. Giedojo Vilkaviškio katedros choras.
Pasibaigus agapei, dauguma piligrimų dar sugrįžo į baziliką, kur 13.45 val. vyko pasivedimo Pal. Jurgiui malda, kurios metu piligrimai ypatingai meldžiasi visiems aktualiomis, bet taip pat ir savo asmeninėmis intencijomis, dažnai prašydami pagijimo malonės sau ar savo artimiesiems per Pal. Jurgio užtarimą. Ir Viešpats tikrai girdi daugelio maldas ir į jas atsiliepia. Apie tai liudija votai – padėkos už Dievo malones ženklai abipus pal. Jurgio sarkofago. Kun. Andrius Šidlauskas MIC, pal. Jurgio Matulaičio kanonizacijos bylos vice-postulatorius Lietuvoje, šiandien išgirdo jau trečią šią savaitę liudijimą apie sugrąžintos sveikatos malonę. Tai ypatingi Dievo prisilietimo momentai. Bet ne mažiau nuostabūs yra ir kiti – kai Viešpats nepašalina fizinio skausmo ir kančios, tačiau perkeičia širdį, dovanodamas gyvenimo pilnatvę, kaip tai buvo ir paties pal. Jurgio gyvenime.

Viktorija Plečkaityte MVS

_______________________________________________________________________________

Turime imti iš Jėzaus pavyzdį ir praktikuoti kantrybę

Tai pagrindinė liepos 14 d. iškilmių apmąstymų mintis, kai tikintieji Bazilikoje meldėsi už ligonius ir neįgaliuosius, gydytojus ir visus, ligoniais besirūpinančiais, taip pat kenčiančius nuo priklausomybių ir jų šeimų narius. Melstis šiomis intencijomis atvyko maldininkai iš Vilkaviškio dekanato, Kauno pal. J. Matulaičio, Alytaus šv. Kazimiero parapijų, pal. J. Matulaičio draugijos Druskininkų ir Panaros skyrių nariai.
Šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupijos ganytojas J.E. vysk. Rimantas Norvila, koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, Vilkaviškio ir kitų dekanatų kunigai. Puikiai giedojo Vilkaviškio katedros choras, vadovaujamas Sauliaus Bieliūno.
Katechezę ir homiliją sakė teologijos mokslų daktaras kun. Žydrūnas Kulpys, Vilkaviškio vyskupijos Liudvinavo parapijos klebonas, „Tikėjimas ir šviesa“ Marijampolės bendruomenės ir Vilkaviškio vyskupijos pasišventusių našlių asociacijos kapelionas. Primindamas, kad gyvenime žmogus dažnai susiduria su sunkiomis situacijomis, įvairiomis problemomis, kurios vargina, kunigas pateikė būdus, kaip jomis pasinaudoti ir padaryti dvasinę pažangą. Į pagalbą ateina kantrybės dorybė, kurios svarbą savo raštuose gan aiškiai atskleidžia pal. Jurgis Matulaitis, apibūdindamas ją kaip dorybę, suvaldančią mus nuo neprideramo palinkimo pykti, keršyti arba nubausti dėl neteisingo, neprideramo poelgio mūsų ar kitų žmonių atžvilgiu. Galime pasakyti, kad būti kantriam reiškia pakelti nepatogumus be skundimosi.
Biblijoje apstu tekstų, atskleidžiančių tiesą, kad taika ir ramybė gimsta iš kantrybės:
Taigi jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite. Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis. Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė, į kurią esate pašaukti viename kūne. Būkite dėkingi! (Kol 3, 12-15) Apaštalas skatina kantrybei dėl artimo meilės. Kitame laiške pabrėžiama, kad meilė yra palaikoma kantrybe: Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę, uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiais. (Ef 4, 2-3). O Patarlių knyga sako, kad karšto būdo žmogus vaidus sukelia, o kantrusis ginčus nuramina. (Pat 15, 18)

Palaimintasis Jurgis, pabrėždamas kantrybės svarbą, pirmiausia atkreipia dėmesį į Jėzaus pavyzdį. Jėzui reikėjo turėti daug kantrybės bendraujant su apaštalais: jie nebuvo mokslūs, nuolat Jo klausinėjo, nedaug suprato. Bendravimas su žmonėmis, tautos vyresnybe taip pat reikalavo daug kantrybės. Galiausiai patį išganymo darbą, dėl kurio ir atėjo Tėvo siųstas, Jėzus turėjo atlikti kantriai: sėti Žodžio sėklą, dirbti, vargti, galiausiai kentėti ir mirti ant kryžiaus, atrodytų, pralaimėjęs ir visko netekęs, kad Jo nuostabūs vaisiai išsiskleistų tik po prisikėlimo.
Todėl turime sekti Jėzaus pavyzdžiu ir praktikuoti kantrybę, nes kantrybė būtinai reikalinga gyvenime. Ji yra apmąstymo, proto, išminties vaisius; rodo didelę valios jėgą, susivaldymą ir gerą, nužemintą širdį.
Kad būtume kantrūs ir ramūs, anot Matulaičio, turime būti dvasioje susitelkę; iš anksto visko tikėtis čia ant žemės, niekuo nesistebėti, būti viskam pasiruošus.
Baigdamas katechezę kunigas apibendrino: Visada bus sunkumų ir yra tikra iliuzija galvoti, kad jų išvengsime savo gyvenimo kelyje. Kuo didesni mūsų siekiai, tuo sunkumai dažnesni ir sunkesni, tačiau sunkumai skatina didžius mūsų darbus, herojiškas dorybes. J. Matulaitis tų sunkumų turėjo pakankamai. Mūsų naujasis palaimintasis T. Matulionis net tris kartus kalėjo ir tuo būdu liudijo savo didvyriškas dorybes. Ir juos abu įkvėpė Jėzaus pavyzdys. Tokia yra realybė - norėdami būti Jo mokiniais, turime sekti tuo pačiu keliu.
Pradėdamas homiliją kunigas Žydrūnas pateikė įdomių faktų iš ispanų dainininko Julio Iglesias, pripažinto pačiu sėkmingiausiu europiečiu dainininku pasaulyje, gyvenimo. Dievas pasirinko labai skausmingą kelią pažadinti didžiulį jo talentą: dainuoti jis pradėjo po to, kai patyrė traumą ir ilgai negalėjo vaikščioti. Jo istorija patvirtina posakį: „Kai Dievas uždaro duris, Jis visada atveria langą“. Iš tiesų kančia ir skausmas gali būti tylus Dievo veikimas, kuris veda į didelį gėrį.
Žmogus dažnai gyvenime susiduria su sunkiomis situacijomis: nepalankūs įvykiai, įkyrūs žmonės, nemalonios problemos, kurios vienaip ar kitaip vargina. Dažniausiai suirztame, koneveikiame situacijas ir žmones. Vis dėlto, iš daugybės gyvenimiškų atvejų matome, kad didžiausios mūsų augimo galimybės ateina per problemas ir jų sprendimo kelius. Kiek nepalankių situacijų gyvenime turėjo pal. Jurgis Matulaitis? Sveikatos iššūkiai, našlaitystė - tik keletas iš jų. Ko gero, jos visos prisidėjo, kad toks dvasiškai didis jis užaugo. Ir, žinoma, svarbi to augimo priemonė - kantrybės dorybė, kuri tikrai švytėjo pal. Jurgio asmenyje.
Evangelijos tekste girdėjome: Jėzus siunčia mokinius skelbti Evangelijos ir juos perspėja, kad bus sunku, ne visi žmonės bus draugiški, reikės daug kantrybės. Kun. Žydrūnas priminė, kad tarp tų 70 Jėzaus pasiųstų mokinių esame ir mes, šių dienų Kristaus mokiniai. Priėmę Dievo žodį, esame siunčiami dalintis Juo su kitais. Tam yra daug būdų, bet kantrybė – svarbiausias iš visų, nes, anot Matulaičio, kantrybe įgyjame žmonių meilę, jie tada noriai artinasi prie mūsų, pasitiki mumis, o be to pasitikėjimo nieko mes negalime daryti. Priešingai, nekantrumas daug bloga daro ir nieko gera: jis žemina, žmonės mūsų neapkenčia <...> jei mes kantrūs, tada mes ir Dievui, ir žmonėms įtinkame.
Kalbėdamas apie kantrybės dorybę, kunigas akcentavo, kad žmonių santykiuose visada reikia galvoti apie savo poziciją, požiūrį ir, užuot kaltinus kitus, ieškoti priežasčių bei kaltės savyje. Mus sunervinę žmonės tik atskleidžia mumyse paslėptus dalykus. Per tokius žmones Dievas parodo mums tikrąjį mūsų veidą, nes dažnai per gerai galvojame apie save. O tikrai pamatę save, jau galime padirbėti su savimi, „išravėti“ savo ydas. Kun. Žydrūnas pasidalino Šv. Teresės Avilietės patarimu tam, kuris jaučiasi užsipultas: nors tu ir nesi tuo nusikaltęs, bet galvok apie savo nuodėmes. Esu nusidėjėlis, todėl vertas kentėti šį puolimą. Tai gera proga galvoti apie savo nuodėmes ir tyliai daryti atgailą. Toks nusistatymas mus supanašina su Kristumi, kuris buvo nekaltai puolamas ir tylėjo. Galiausiai leidosi nužudomas kaip paskutinis nusikaltėlis.
Šiandienos mintis apie kantrybės dorybę kančios ir išmėginimų akivaizdoje kunigas užbaigė tos pačios šv. Teresės Avilietės maldos, kurią ji laikė savo brevijoriuje, žodžiais: Niekas tavęs tenejaudina, niekas tavęs tenegąsdina. Viskas praeina. Dievas nesikeičia. Kantrybė laimi viską. Kas turi Dievą, tam nieko nestinga. Vieno Dievo gana.
Marijampolės medikai, atnašų procesijoje atnešdami gėles prie Viešpaties altoriaus, meldė sustiprinti ryšį tarp gydytojų ir pacientų, prašydami nuolankumo, kantrybės ir meilės silpnam bei kenčiančiam; Dzūkijos miškų uogos, kurias nešė, Pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai, po šv. Mišių perduotos globos namų gyventojams; norėdami būti trupinėliais Viešpaties duonoje ir žaliuojančiomis šakelėmis Jo vynuogyne bei Kristaus bendruomene, susaistyta meilės ryšiais, tikintieji nešė duoną ir vyną, kurie aukojimo metu taps Kristaus kūnu ir krauju.

Vida Mickuvienė, palaimintojo J. Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė

Nuotraukos Edmundo Botyriaus