PRASIDĖJO JUBILIEJINIAI PAL. JURGIO MATULAIČIO ATLAIDAI

Šiandieną, 2017 liepos 9 d., sekmadienį, Marijampolės Šv. ark. Mykolo bazilikoje šv. Mišiomis 12.00 val. prasidėjo jubiliejiniai Pal. Jurgio Matulaičio atlaidai – beatifikacijos 30-mečio minėjimas. Pirmoji atlaidų diena, kaip visuomet, buvo skiriama dėkoti Dievui už malones, patirtas per pal. Jurgio užtarimą. Ypatingai įvardijamos malonės, apie kurias tikintieji paliudijo per praėjusius metus, dažnas pilkdami ir padėkos ženklą – votą. Tad ir šį kartą po šv. Mišių savo liudijimais dalinosi Dievo malones per pal. Jurgio užtarimą patyrusieji, buvo pašventinti ir prie pal. Jurgio altoriaus pakabinti 7 votai. Tačiau šiemet buvo dėkojama ir už ypatingą Dievo malonę mūsų tautai ir Bažnyčiai – arkiv. Teofiliaus Matulionio paskelbimą palaimintuoju. Šv. Mišias celebravo ir pamokslą pasakė pal. Teofiliaus beatifikacijos bylos postulatorius kun. Mindaugas Sabonis, raginęs kuo geriau pažinti mūsų palaimintuosius, stengtis sekti jų pavyzdžiu – leisti Dievui būti matomam mūsų gyvenime - ir, svarbiausia su pasitikėjimu melsti palaimintųjų užtarimo ne tik kiekvienam asmeniškai, bet ypač visai visuomenei svarbiais reikalais. Pasibaigus pamaldoms, piligrimai turėjo galimybę pamatyti ekspoziciją apie naujojo Palaimintojo gyvenimo ir šventumo kelią bazilikos Švč. Jėzaus Širdies koplyčioje.

Viktorija Plečkaitytė MVS

___________________________________________________________________________________

 
PALAIMINTOJO JURGIO MATULAIČIO MIC 
PASKELBIMO PALAIMINTUOJU MINĖJIMAS IR ATLAIDAI
MARIJAMPOLĖS ŠV. ARKANGELO MYKOLO BAZILIKOJE

  
Šiandien, liepos 9 d., prasidėjo Didieji Palaimintojo atlaidai Marijampolės Bazilikoje. Pirmoji diena – Padėkos už patirtas malones diena. Turime už ką dėkoti Viešpačiui, nes šie metai ypatingi Bažnyčiai, tikintiesiems ir visiems Lietuvos žmonėms: arkivyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju, Jurgio Matulaičio beatifikacijai – 30 metų! Todėl tikintieji Bazilikoje meldėsi ir už malones, patirtas užtariant Palaimintajam Jurgiui.
                      Šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė kunigas, karo kapelionas, kanoninės teisės daktaras, arkivyskupo Teofiliaus Matulionio postulatorius Mindaugas Sabonis. Pradėdamas homiliją kunigas pasidžiaugė, kad tenka dalyvauti gyvos Bažnyčios šventėje, kurioje minimi du Palaimintieji. O pati Bažnyčia nėra lozungai, žaidimas, ji padeda vesti tikinčiuosius tikėjimo keliu, padeda žengti ieškančiam šio kelio. Kunigas kalbėjo apie arkivyskupą Teofilių kaip apie paprastą žmogų, kuris buvo ir laimingas, ir kankinamas, kuris t.p. kreipėsi į Viešpatį, prašydamas įvairių malonių. Du vyskupai, du žmonės, kurie leido Viešpačiui paliesti savo kasdienybę. Prelegentas pabrėžė, kad būti šventuoju reiškia būti romiu, t.y. permatomu, kuriame matytųsi kitas, šiuo atveju Kristus. Leiskime matyti mumyse ne tik mano ego. Ir didžiausia klaida, kurią dažnai daro tikintieji – jie susikuria šventuosius. 
               Palietė kunigas savo pamoksle ir tokius klausimus, kaip: kodėl Dievui sakome tu. Nes Jis mūsų tėvas, kuriam rūpi jo vaikai, o Dievystė yra gylis, tai kas tikrai tikra. Jei tu man rūpi ir aš tau nesu abejingas, galiu ir pabarti, sudrausminti, papriekaištauti. Taip darė ir palaimintasis Teofilius, pamokydamas ne tik tikinčiuosius, bet ir savo vyskupijos kunigus. 
                 Lietuvoje yra ne tik tie keli žinomi šventieji, bet daug nežinomų, kurie šventai gyveno ir niekada nebus paskelbti šventaisiais. Jie nematomi, bet jų reikšmė nesumažėja. Šiandien, kai reikia dėl daug ko apsispręsti (dėl šeimos, dėl gyvybės, emigrantų ir imigrantų), kai reikia kalbėti ir liudyti meilę, gailestingumą, atleidimą. Tai nėra lengva. Kiekvienas iš mūsų pakviestas liudyti šventumą, siekti šventumo. Domėtis, bandyti sekti ir melstis į savo šventuosius, nes jei nesimelsime, tai Vatikanas jų ir nepaskelbs. Maldomis galima pakeisti save, Lietuvą,  žmonių likimus. Baigdamas homiliją kunigas pasidžiaugė, kad šiandien išgirs gyvus tikinčiųjų liudijimus.  
Nes po Šv. Mišių buvo sudedamos votos prie Palaimintojo Jurgio relikvijų ir išklausyti liudijimai. Bazilikos klebonas Andrius Šidlauskas MIC pristatė, kaip jis pats sakė, su jauduliu ir nerimu sulauktus žmonių dėkojimus už pagijimus nuo vėžio, sąnarių ir kitų lėtinių uždegiminių ligų. Padėkos plaukia iš visos Lietuvos: Tauragės, Kauno, Vilniaus, Garliavos, Jūrės. O pagijusios per Palaimintojo Jurgio užtarimą (Nijolė, Veronika bei kiti) liudijo ir pasakojo savo istorijas. Keletas citatų iš liudijimų:  
             Nuoširdžiai dėkoju Viešpačiui už suteiktą malonę ir palaimintajam Jurgiui Matulaičiui už išklausytas mano maldas ir prašymus, kovojant su onkologine liga. Dievas stiprino, saugojo ir globojo mane kiekvieną dieną. Prašau Dievo palaimos, gailestingumo ir kitiems ligoniams, kurie serga sunkiomis ligomis... (Irena) 
              Maždaug prieš penkerius metus aš susirgau ausies uždegimu...būtinai reikėjo operuoti...mane aplankė sesers dukra ir jos sūnus, kuris mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Jis atvežė palaimintojo Jurgio paveikslą su II-ojo laipsnio relikvija...palinkėjo sveikatos ir paragino prašyti Palaimintojo pagalbos. Meldžiausi daug ir nuoširdžiai.  Vėliau apžiūrėjęs gydytojas pasakė, kad ausis užgijusi ir operuoti nereikia. Džiaugiuosi, kad įvyko toks stebuklas.(Gražina) 
                Tradiciškai baigėsi pirmoji atlaidų savaitės diena, rimtis ir susikaupimas lydėjo visus tarsi nuojauta, kad laukia prasminga ir gelminga meditacinė savaitė, kurios katechezėse girdėsime iki šiol neskelbtus šaltinius. Pasivaišinę   agapėje, dar kartą pailsėję Bazilikos rimtyje, maldininkai skirstėsi kas kur. Vieni į namus, kiti į Lūginę pasisemti stiprybės, ramybės ir nusilenkti tai vietai, kur gimė ir augo Palaimintasis.

 
Vida Mickuvienė, Marijampolės Palaimintojo
 Jurgio Matulaičio draugijos vadovė