Šeima sukurta Dievo

Septintąją atlaidų dieną (liepos 11 d.) į Marijampolės baziliką atėjo apie 200 įvairaus amžiaus piligrimų iš Lenkijos Warmijos vyskupijos. 10 val. Šv. Mišias aukojo juos lydėję dvasininkai. Tradiciškai 25 -ą kartą piligrimai pėsčiomis keliauja pagerbti Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės. Jie trumpam apsistojo Pal. Jurgio Matulaičio svečių namų „Domus Beati“ kiemelyje, kur pavalgė, atsikvėpė prieš ilgą kelionę.

Marijampolės dekanato tikintieji meldėsi už sužadėtinius, darnias ir iširusias šeimas, vaikus, parapijų jaunimo grupių, chorų narius ir visus jaunus žmones, nes ši diena buvo Šeimų ir jaunimo diena. Todėl jaunimas nuo 15 val. rinkosi Lūginėje ir turėjo atskirą programą. O Kazlų Rūdos ir Marijampolės PJM draugijos nariai nuo 11 val. meldėsi Rožinį, įsiklausydami į Šventojo Rašto žodžius ir Palaimintojo mintis.

Kunigas Kęstutis Brilius MIC sakė katechzę ir homiliją. Pirmojoje kalbėjo apie pašaukimą dideliems dalykams, kuriuos matome iš Šventojo Rašto pavyzdžių. Dievas kelia tautą, kurios niekas nesuskaičiuos. Didysis kvietimas ateina į šeimą, tėvams. Popiežius Pranciškus išskiria tėvą, jo įtaką ir vaidmenį šeimoje. Dievas yra ne tik Kūrėjas, Valdovas, Viešpats, Jis – Tėvas. Tai mūsų tikėjimo šerdis – pabrėžia Popiežius. Tačiau šių dienų visuomenė linkusi tapti betėve, tėvo figūros jau trūksta šeimoje, ypač Vakarų kultūroje. Kvailio tėvo tipas kuriamas kino ir TV pramonėje, kad jaunimas nenorėtų tokio tėvo. Senoji tradicija tėvą dažnai pateikia kaip diktatorių, tironą, vaikai buvo nelaisvi, dabar gi - kitas kraštutinumas! Tėvai susitelkę į save, savo norus; tėvo atsakomybės stoka, jo trūkumas šeimoje vaiko sąmonėje palieka dar neištirtas spragas. Neurozės, pakitę santykiai sukuria tam tikrą našlaitystės situaciją, tariama našlaitystė daug sunkesnė už tikrą. Kokybiškas tėvas dar būtinesnis, jei tėvas dažnai ilgam išnykęs. Pakitusi situacija šeimoje sukuria keistą iškreiptų lygiųjų santykių lygmenį, kai vaikai pradeda auklėti tėvus, jiems vadovauti. Kunigas Kęstutis akcentavo, kad daugelis šiandieninės modernios kartos jaunimo negauna tikrų vertybių, tuštumą užpildo vienadieniai, menkaverčiai stabai, pinigų kultas, kuris nesukuria nei tikro džiaugsmo, nei laimės. Ir netiesa, kad nieko čia nepadarysi. Jono Evangelijoje randame Kristaus žodžius: Nepaliksiu jūsų našlaičiais. Šiandieninė sumaterialėjusi visuomenė apleista kaip dykvietė, apleista moraline prasme; tikslas neaiškus, priemonės ne tos. Daugelis tėvų susiduria su situacija, kai vaikas, atlikęs visas užduotis, prašosi iš namų. Keblu ir neramu, nes tėvai nežino, ar jų vaiko nesuvedžios palaida visuomenė, komercinė pasiūla; gal tėvai jaučia, kad jie nesukūrė ir jų vaikas neturi tvirtų moralinių pagrindų. Popiežius sako, kad vyksta jaunimo kolonizacija, net vaikai ir paaugliai atakuojami sekso priemonėmis, lesbiečių ir gėjų simboliais; ši kultūra jiems pateikiama kaip skanėstai. Užmirštama, kad šeima buvo sukurta Dievo, buvo Jo globojama. Tėvai pasirinkti meilei ir gyvybės perdavimui. Visi pašaukti tėvystei, tik kiekvienas skirtingais būdais. Iš tėvų gyvenimo ir vaikai turi atrasti, kaip gražu mylėti vienas kitą. Šeimoje vaikai mokosi, stebi, mato tėvo ir motinos skirtingumus, mato moteriškumą ir vyriškumą. Skirtingumai yra turtas! Apibendrindamas katechezę kunigas dar kartą priminė, kad Jėzus nepaliko mūsų našlaičiais, kviečia bendradarbiauti su Juo ir būti savo vaikų misionieriais. Santuokos priesaika nelengva, o joje sakomi prasmingi žodžiai „Tepadeda man Dievas“ turėtų padėti susivienyti tėvams, vaikams, vaikaičiams.

Šv. Mišias aukojo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, koncelebravo Marijampolės dekanato kunigai, giedojo jungtinis „Suvalkijos“ ir Cecilijos gimnazijos choras (vadovė Virginija Junevičienė).

Sakydamas homiliją kunigas Kęstutis Brilius MIC pratęsė katechezės mintis apie Dievo sukurtus pirmuosius žmones ir priesakus, kurių jie turėjo laikytis, bet nesilaikė ir prarado ryšį su savo kūrėju. Žmogus pripildė žemę, bet dabartinėje melo epochoje (profesoriaus Berdejevas) netgi sąvokos kontrastingos viena kitai: siaubingai graži, žiauriai patinka. O turėtų būti – dieviškai graži, mūsų močiutė pati gražiausia. Būtina stengtis, kad neišnyktų kiekviename iš mūsų panašumas į Dievą, šeimoje saugoti Dievišką ištikimybę. Grožis, tiesa, gėris – pagrindinės vertybės, jei jos yra, neįmanoma niekur to paslėpti, tai mes matome ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio išorėje – jis šviečia Dievu. Jei sąžinė neatpažįsta to, kad Dieviška, neįmanoma laisvė. Dieviškumas gaunamas su krikštu, priėmę krikštą pilnai turėtume priimti tikėjimą, viltį ir meilę, kad išsaugotume panašumą į Dievą, kad šeimose būtų dieviška ištikimybė, kad sugrįžtų sąvokoms pirmapradė reikšmė. Baigdamas homiliją prelegentas sugrįžo prie Palaimintojo, sakydamas, kad neteko pamatyti Tėvo Jurgio portreto su trūkumais, Jis šviečia šių dienų visuomenei savo dvasiniu pavyzdžiu.

Visuotinėje maldoje šeimų atstovai pavedė Dievui šeimas, jaunimą, vienuolines bendruomenes prašydami santarvės, vienybės, ištikimybės Kristui ir Jo Bažnyčiai. Aukos liturgijai nešamas lininis rankšluostis, tėvų ir senelių tikėjimo simbolis, skatinantis branginti bei ginti šeimas, tikėjimą, Tėvynę; knygos apie Palaimintąjį ir V. Aliulio knygos – dovana Petro Kriaučiūno bibliotekai, kad jos darbuotojai skleistų tikėjimo žinią miesto ir kaimo skaitytojams; Lūginėje surinkti liepų žiedai dovanojami parapijos senelių globos namų gyventojams, jų dvasinei ir fizinei sveikatai palaikyti; duona ir vynas, Eucharistijos aukoje tapęs Kristaus Kūnu ir Krauju, sujungs visus į vieną šeimą – Bažnyčią.

Ypatinga šiandien diena Bazilikos šventovėje, į piligrimų namus „Domus Beati" popiete atėjo antra piligrimų grupė iš Lenkijos, iš Lūginės parėjo jaunimas ir po vakaronės 21.30 val. pradėjo vigiliją: šlovinimą, Sutaikinimo sakramento šventimą ir Švč. Sakramento adoraciją iki ryto.

Skaitau Palaimintojo „Užrašuose“: Laikykime apkabinę Viešpaties Jėzaus kryžių, o jokios galybės mums nepakenks, jokios galybės mūsų nesutrukdys, neužtvenks mums kelio. „Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?“ (Rom 8,31). „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Fil 4,13).

Vida Mickuvienė, palaimintojo J. Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė