Antroji Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC atlaidų diena
2015-07-06

Antrąją Palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio MIC atlaidų dieną meldėmės už Lietuvą bei už katalikiškus judėjimus ir bendruomenes. Šią dieną atlaiduose dalyvavo gausus būrys maldininkų iš Alytaus dekanato. Pamaldos prasidėjo šv. Rožinio malda Bazilikos pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje. Katechezę, skirtą Pašvęstojo gyvenimo metams, skaitė kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas. Kalbėtojas akcentavo žmogiškąjį ryšį, teigė, kad svarbu išgyventi bendrystę, kad mes visi esame pakviesti evangelizuoti, padaryti Evangeliją matomą. Kunigas Julius Sasnauskas pabrėžė ir popiežiaus Pranciškaus išsakytas mintis apie bendrystę. Katechezėje klausytojų dėmesį atkreipė į T. Mertono knygą „Septynaukštis kalnas” , kurią, pasak kunigo, amerikiečiai pavadintų sėkmės istorija, bei dienoraščių knygą „Jonos ženklas”. Šiose knygose atskleidžiama tikra gyvenimo istorija, turtingas dvasinis gyvenimas. Kalbėdamas apie pašaukimus priminė Jonos istoriją ir teigė, jog kartais tenka eiti ten, kur nenori, Dievo valia atsiduri ten, kur turi būti. Pasakojo įdomią kunigo R. Šalčiūno pašaukimo istoriją. Kalbėdamas apie savo pašaukimo kelią kunigas Julius Sasnauskas sakė, jog tai atsitiktinumas – pateko į Kretingą, kur buvo gyva pranciškonų dvasia, ir vienuolinis gyvenimas įtraukė. Baigdamas katechezę kalbėtojas sakė, jog vienuoliškasis gyvenimas rodo, kad tikėjimas yra tikras, Dievas yra tikras ir Jis mus patraukia.

Šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, giedojo Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios choras, homiliją sakė kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas. Homiliją pradėjo mintimi, jog Marijampolė nėra karaliaus Mindaugo miestas, tačiau Marijampolė suvaidino lemiamą vaidmenį XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje. Šio krašto šviesuoliai pratęsė Žemaitijos krašto žmonių pradėtą darbą. Šiandien svarbu tai, kad savo krašto šventę galime švęsti su kitų kraštų atstovais. Net ir Mindaugo laikai susieti su kitų kraštų žmonėmis.

Kunigas pabrėžė, kad šiandien minime ir didžiuosius istorijos paradoksus. Matome Dievo veikimą per prieštaravimus – Mindaugo krikštas buvo politinis įvykis, davęs ir dvasinių vaisių.

Pranciškonas Julius Sasnauskas homilijoje kalbėjo apie „Vasaros bažnyčią” ir teigė, kad viskas, kas vertinga, Evangelijoje vyksta vasarą. Kalbėtojas atkreipė dėmesį į „Vasaros bažnyčios”savybes: nušienautos pievos kvapas, paukščių giesmės, žodžiu, grožis. O popiežius Pranciškus teigia, kad Dievas pas mus ateina per grožį. Vasarą išsivelkame iš storų drabužių, šiek tiek palengvėjame, tarsi tampame atviresni, primename tuos apaštalus, išsiųstus tuščiomis. Vasarą keliaujame– tai ne vien aplankyti objektai, bet ir išėjimas, susijęs su naujiena, atsivėrimu, priimamu naujumu. Iš kelionės grįžti pilnas nuostabos. Dievo malonė pasklidusi po mūsų gyvenimą. Dievo karalystė yra tikra, yra su mumis. Kunigas atkreipė klausytojų dėmesį į Lietuvos istorijos įvykius – daug džiugių ir skaudžių dalykų vyko taip pat vasarą. Kalbėtojas sakė, kad tai lyg kužda, jog Dievas yra su mumis, kad padėtų mums gyventi, ištverti. Pagrindinė Palaimintojo žinia - tikėjimas. Baigdamas homiliją kunigas Julius Sasnauskas kvietė klausytis ir atpažinti Dievą toje „Vasaros bažnyčioje”.

Baigdamas šv.Mišias JE vyskupas R.Norvila padėkojo visiems maldininkams, giesmininkams, Marijampolės bataliono kariams, policijos pareigūnams, taip pat padėkos žodį angliškai tarė Šv. Mišiose dalyvavusiems JAV kariams, atliekantiems misiją Lietuvoje.
Šv. Mišių pabaigoje susirinkusieji suklupo maldai Palaimintojo koplyčioje. Iškilmės bažnyčioje baigėsi „Tautiška giesme”.

Po Šv. Mišių maldininkai rinkosi į agapę, klausėsi Jono Zakaravičiaus vadovaujamo ansamblio „Bočiai” koncerto.
Norintieji turėjo galimybę apsilankyti Palaimintojo tėviškėje Lūginėje esančioje koplyčioje, klausytis seselės vienuolės vedamos meditacijos.

R. Stadulienė