Gražią penktadienio popietę iš aplinkinių miestų ir miestelių skubėjome į Prienų parapijos namus. Susirinkus žygio dalyviams, nuotykis prasidėjo. Susipažinę išsirikiavom į eilutę, tai reiškė, kad tuoj pat eisime į kelią! Pirmos dienos tikslą - Pakuonį - pasiekėme jau gerokai sutemus. Apsistoję Pakuonio mokykloje išsitiesėme miegmaišius ir ėjome miegoti.

Šeštadienio rytą pasitikome su gitaros garsais ir daina, tai reiškė, kad jau laikas keltis ir žygiuoti toliau! Pasimeldę ir pasistiprinę klausėmės ses. Juozapos įvado dienai. Šiandien mūsų laukė kitas miestelis – Išlaužas, esantis už 13 km. Pokalbiai einant darėsi tik įdomesni, todėl net nepastebėjome, kaip greitai įveikėme atstumą. Apsistoję Išlaužo parapijos namuose ir vėl pasistiprinę, gavome šiek tiek laisvo laiko. Vėliau žaidėme žaidimus, dalinomės mintimis grupelėse. Neilgai laukus atėjo vakaras, tai reiškė, kad eisime Išpažinties. Bažnyčioje skambant giesmėms ruošėmės gauti Viešpaties atleidimą. Atlikę išpažintį ilgai kalbėjomės su vadovais mums rūpimais klausimais, kartu meldėmės ir giedojome. Pilni įvairių emocijų grįžome į parapijos namus, ten mūsų laukė dar viena užduotis - grupelėse sukurti vaidinimą apie žygį. Daug prisijuokę ir pasibendravę, vėl tiesėmės miegmaišius ir ėjome miegoti, juk laukė rytojaus kelias!

Anksti prabudę vėl meldėmės, klausėmės Šv. Rašto ištraukos ir giedojome giesmes. Pasistiprinę atvežtais pusryčiais ir gavę daug jėgų paskutinei kelio atkarpai, rikiavomės šalia virvės po du. Prienus pasiekėme labai greitai. Tuo žygis nesibaigė. Persirengę skubėjome švęsti šv. Mišių, kuriose dalyvavo ir žygio dalyvių šeimų nariai.   

Atsisveikinti buvo labai sunku, juk kartu prabėgo visas savaitgalis. Labiausiai guodė tas, kad dar tikrai susitiksim! Namo grįžome kitokie, supratę, kokie mes esame iš tikrųjų, daug ką apmąstę ir nusprendę, ką reikia keisti. 

Aurelija