... į jūsų gyvenimą ateis daug gerų dalykų

7-oji atlaidų diena, liepos 12 d. - liturginė Palaimintojo Jurgio Matulaičio diena, kurią šventė Marijampolės dekanato tikintieji ir jaunimas, susirinkęs iš įvairių parapijų.

Katechezę sakęs tėvas Kęstutis Brilius MIC analizavo jaunimo ir vyresniųjų santykį. Kalbėjo apie kiekvienos kartos idealus ir žvaigždes (tai palyginimas, žmogus – žvaigždė, kuriuo gėrimasi, kuriuo sekama). Skirtingų kartų ir žvaigždės skiriasi. Labiausiai vilioja tos žvaigždės, kurios naujau užteka; jaunimo kely daug žiburių, bet labiausiai akį patraukia naujai užsižiebę, kurie parodo naujas viršūnes sporto, kultūros, meno srityje. Mums norisi atkreipti jaunimo dėmesį į senąsias žvaigždes (Linkolnas, Čerčilis, dar senesni Sokratas, Ciceronas...), mes pasisakom, bet jaunimas neatsigręžia, jie vardina savąsias. Mes nesuprantam, nepažįstam jų žvaigždžių, bet jie supranta, jiems įdomu. Sunku rasti abiems bendrą žvaigždę, kad ji būtų vienodai svarbi ir reikšminga visoms kartoms. Tokia žvaigždė yra Dievas. Jau nuo vaikystės būtina kalbėti apie Dievą. Ryšys tarp kartų yra Dievas.

Šv. Mišias celebravo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, koncelebravo Vilkaviškio vyskupijos ganytojai ir įvairių dekanatų kunigai, daugiausia Marijampolės dekanato. Diena, paženklinta retu ir garbiu jubiliejumi – kunigas Vaclovas Aliulis MIC šventė kunigystės 70 – metį. Toks jubiliejus atskleidžia kunigystės reikšmę. Paprašytas Vilkaviškio vyskupijos hierarchų, jubiliatas homilijoje kalbėjo apie savo gyvenimą, nuo piemenuko iki garbingo ir nusipelniusios kunigo. Kukli ir santūri kalba, kurioje ne kartą skambėjo žodžiai nevertas, nepelnyta, ne viską padariau ir t.t. Jau nuo 12 metų sudomino I. Lojolos asmenybė ir buvo nutarta eiti tarnauti Dievui. Po Marijampolės marijonų gimnazijos kunigo Juozo Grigaičio patartas pasirinko Kauno kunigų seminariją. Visur prelegentui buvo gerai, padėjo ir dvasiškai stiprino daugelis vyskupų ir kunigų, dirbta 17-oje bažnyčių, 10-yje klebonauta. Labai šviesus Vilniaus laikotarpis, kuris tęsiasi iki šių dienų. Kunigas trumpai pristatė svarbesnius savo darbus vertimo ir redagavimo srityje, kalbėjo apie tai, kad 2x jį verbavo sovietai, bet Dievo ir gerų žmonių valia pavyko išvengti. Galima buvo ramiai darbuotis, nes valdžia buvo susirūpinusi žaibolaidžiais kunigais Svarinsku, Zdebskiu.

Baigdamas savo kalbą, kuri pabaigoje buvo panaši į viešą išpažintį, kunigas atsiprašė visus ir Viešpatį, mokė tikinčiuosius maldos, kiekvienos dienos maldos, kuri stiprina, suteikia jėgų ir malonių iš Viešpaties. Jei taip darysite, į jūsų gyvenimą ateis daug gerų dalykų,- baigdamas užtikrino senutėlis kunigas.

Bendruomeninėje maldoje, skirtoje Palaimintajam, be tradicinių maldavimų tikintieji meldėsi ir prašė Viešpaties malonių ištikimam tarnui Vaclovui Aliuliui; meldėsi už jaunimą; prašė stiprinti šeimas auginant jose tikėjimą, viltį ir meilę; meldė gydyti visus ligonius, guosti liūdinčius, stiprinti kenčiančius, drąsinti abejojančius ir teikti visiems, kurie rūpinasi vargstančiais, stiprybės.

Po Šv. Mišių nuo 14 val. Bazilikos šventorių užplūdo jaunimas, tai įvairių Lietuvos parapijų atstovai rinkosi švęsti savo, jaunimo dienos. Kai žiūri į tuos jaunus, gražius veidus, girdi jų nerūpestingą klegesį, matai susitikimo ir bendravimo džiaugsmą, kartu su kunigu V. Aliuliu norisi pasakyti: Ne taip jau blogai mes čia atrodome, kaip norima parodyti. [Kalbos], kad viskas dabar Lietuvoje labai blogai – nesąmonė.

Vida Mickuvienė, pal. J. Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė

Nuotraukos Rimos Kazakevičienės