Liepos 7 d. į Marijampolės baziliką susirinko piligrimai iš Alytaus dekanato, iš Šv. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos, Šv. Angelų sargų, Šv. Brunono Kverfurtiečio, Daugų, Santaikos, Ūdrijos, Rumbonių parapijų. Atvyko maldininkų iš Vilniaus palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos, daug vietinių, marijampoliečių. Visi tą dieną meldėsi už maldos grupes, tikinčiųjų draugijas, bendruomenių ir judėjimų narius. Rožinio maldai Palaimintojo koplyčioje vadovavo Alytaus PJM [Palaimintojo Jurgio Matulaičio] draugijos skyrių nariai.

Katechezę vedė ir homiliją Šv. Mišių metu sakė kunigas, monsinjoras, teologijos daktaras Artūras Jagelavičius. Jis pabrėžė, kad atlaidų centre yra Palaimintasis ir jo šūkis „Nugalėk blogį gerumu“, tai mus ragina peržiūrėti savo santykius su žmonėmis, laikytis Dievo įsakymo mylėti artimą kaip save patį. Taip gyvendami mes ir kitame žmoguje turime matyti savo antrininką, kurį, kaip ir Dievą, privalome mylėti ne iš išskaičiavimo, mylėti turėtume visa savo esybe. PJM dorybė priimti kiekvieną žmogų neskirstant į tautybes ir religijas. Privalome kurti tikinčiųjų bendruomenes, jungti skirtingus tikėjimus. O bendruomenėse iškyla santykių problema, žmonės tampa vienas kitam nepakenčiami. Lieka viena išeitis – malda. Todėl turime prisiminti Meilės įsakymą, kurį Naujajame Testamente Jėzus išplečia iki priešų meilės, sakydamas mylėkite savo priešus ir melskitės už persekiotojus. Kartais žymiai geriau protingas priešas nei kvailas draugas, juk išduoda mus dažniausiai draugai sukeldami mums nusivylimą ir skausmą. Priešų nereikia sutrypti, suniekinti ar išsityčioti; Jėzus mus moko juos mylėti ir laikui bėgant paversti draugais. Tai nėra taip lengva ir paprasta, reikalauja daug laiko ir kantrybės. Be to, reikia atidžiai stebėti ir save, nes kartais, kas mus erzina kituose, yra mumyse pačiuose. Negali sau priskirti gerų savybių ir dorybių neišbandęs savęs. Prelegentas priminė Kalno pamokslą ir Jėzaus įsakymus, o Kristaus žodžiai ... pasilikite mano meilėje parodo, kad laikytis Dievo įsakymų neįmanoma be širdies atsivertimo. Tikra krikščioniška malda pakyla iki atleidimo dorybės: atleisk mums, Viešpatie, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Todėl prašykime Viešpaties išminties ir didelės kantrybės bendrauti su visais: ir kitaip manančiais, ir kitaip tikinčiais.

Šv. Mišias celebravo JE vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, koncelebravo gen. vikaras Gintautas Kuliešius, Alytaus dekanato kunigai.

Homilijoje monsinjoras A. Jagelavičius praplėte katechezės mintis apie tėvo Jurgio sugebėjimą ir norą tarnauti visų tautybių tikintiesiems. Priminė užrašą ant paminklo Palaimintajam Lichene (Lenkija), kur jis vadinamas Tėvu, lenkų, lietuvių ir rusų tautų suvienytoju ir globėju. Citavo Palaimintojo „Užrašų“ mintis apie visų žmonių lygybę, tik Vilniuje tautiniai reikalai buvo labai opūs, todėl Palaimintasis buvo priverstas atsargiai elgtis. Kadangi arkivyskupas meldėsi už visus, todėl popiežius Jonas Paulis II-asis skelbdamas jį Palaimintuoju pabrėžė, kad jis buvo uolus ir tikras Jėzaus Kristaus tarnas ir apaštalas, ... drąsus ir pilnas iniciatyvos Ganytojas,... pilnai atsidavęs jam patikėtų sielų išganymui. Popiežius pavadino tėvą Jurgį tikru vienybės apaštalu, nes jis negailėjo nei laiko, nei savo jėgų Evangelijos skelbimui ir sielų vedimui į šventumą. Jo namuose lankėsi įvairių tautybių, tikybų, profesijų atstovai, asmeniškiems pokalbiams skyrė tiek laiko, kiek jo reikėjo atėjusiems, kuriuos priimdavo meiliai ir draugiškai, kaip Dievo dovaną. Socialinį darbą pradėjęs dar Varšuvoje, tęsė čia, Vilniuje, visus užtardamas, šelpdamas, niekada niekam nekeršydamas. Meilė ir pagarba kiekvienam – esminiai Palaimintojo bruožai. Nes uolumas be meilės yra nevaisingas, jei prie jo neprisideda Kristus. Baigdamas homiliją prelegentas priminė Palaimintojo šūkį ir pakvietė: būkime nusižeminę, nes Jėzus toks buvo, mokykimės iš Jo.

Įvairių bendruomenių nariai prie altoriaus nešė: Alytaus PJM draugijos nariai duoną, kaip mūsų pagrindinį maistą; Marijampolės Tikėjimo ir šviesos bendruomenė – vynuoges, kaip bendruomenės vienybę su Kristumi; Marijos legiono narės – rožantėlius prašydamos laiminti ligonius, už kuriuos meldžiasi.

Po šv.Mišių vyskupas emeritas J.Žemaitis padėkojo konfratams kunigams, Alytaus šv. Angelų Sargų bažnyčios chorui (vargonininkė Brigita Krisiūnaitė) ir kiekvienam, kuris atėjo į susitikimą su Dievu. Pakvietė dar susitelkti maldai prie palaimintojo relikvijų, pasidalinti meile ir duona agapėje bei aplankyti Lūginės koplyčią.

Po agapės piligrimai sugrįžo atgal į koplyčią: susikaupimui ir pasivedimui pal. J. Matulaičio užtarimui, pamaldas vedė parapijos klebonas.

Šiais metais ypatingai lankoma Palaimintojo koplyčia Lūginėje, jau antra diena pilnas autobusas išvyksta į pradžių pradžią, į arkivyskupo tėviškę. Šios vietos trauka ir poveikis ypatingas, čia gimė daug įžvalgų ir pasiryžimų, kurių svarbiausias – Visame kame Dievo ieškoti, viską didesnei Dievo garbei daryti, į viską Dievo dvasią įnešti ir viską ja perimti.

Vida Mickuvienė, pal. J. Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė
Nuotraukos straipsnio autorės