Man patiko, kad siejome savo ir Dievo gyvenimus. Tai yra, svarstėme, ką jaučia Jėzus, kokiose situacijose mes taip jaučiamės, ir kad Jėzus su mumis jose būna visados. Supratau, kad Jėzus visada bus su manimi – kad ir kas benutiktų. Kad galima su Juo bendrauti, kalbėtis. Žinau, kad Jis visada mane supras ir mylės tokią, kokia esu. Supratau, kad kitus žmones riekia visada paremti kuo tik galiu, priimti juos tokius, kokie jie yra. Svarbiausia, ką supratau – kad su Dievu galiu būti draugais ir kalbėtis. Mergina 15 m.

Supratau, kad Dievas išties veikia mano gyvenime, kad Juo galiu pasitikėti. Iš tiesų pažinau Dievą. Supratau, kad Jis yra ne išgalvotas personažas iš Biblijos, bet Jis yra tikras, Jis egzistuoja, padeda man visuose gyvenimo įvykiuose. Visada maniau, kad melstis, eiti į bažnyčią yra žema, kvaila, gėdinga. Supratau, kad Jėzus iš tiesų veikia, veikia ne tik mano, bet ir mano geriausių draugų gyvenimuose. Šitas buvimas man pačiai parodė, kokia esu iš tiesų. Atradau save iš pačių gelmių, ne tą paviršių, kurį mato visi, o tą, kurį matau tik aš pati. Dar supratau, kas yra mano tikri draugai. Sutikau daug puikių žmonių, kurie mąsto taip, kaip aš. Mergina 15 m.

Pradėjau būti geresnis. Tikėti į Dievą pradėjau ir visai pasidarė smagu į bažnyčią eiti. Su tėvais kalbėt išmokau – kartais neatsišnekinėti, nors truputį dar atsišneku, nes nervina labai... Vaikinas 14 m.

Per šį laiką supratau, kad aš galiu būti geresnė, kad galiu keistis ir padėti kitiems. Manau, požiūris į Dievą labai pasikeitė, pradėjau labiau tikėti Jo egzistavimu, dažniau melstis, supratau, kad niekada nebūsiu viena ir kad Jėzus visada bus su manimi. Tikiu, kad Dievas atleido man už visas nuodėmes. Į santykius su kitais žmonėmis požiūris pasikeitė labai gerai, pradėjau geriau elgtis su kitais, tapau tiesiog geresnė draugė kitiems. Pradėjau nekreipti dėmesio į žmogaus išorę – jo vidus daug gražesnis. Tai man žiauriai padėjo keičiantis – galėjau labiau ir geriau pažinti save ir kitus, pabūti su Jėzumi. Buvo svarbu suprasti, kad yra žmonių (taip pat ir Jėzus), kuriems visada rūpėsiu. Svarbu buvo pažinti savo gerąją pusę. Mergina 15 m.

Labai daug kas pasikeitė. Supratau, kad galiu Dievui atrasti vietos savo gyvenime. Labai smagu, kad galėjau atrasti draugų, kurie mano taip pat, su kuriais galiu būti savimi. Pakeičiau požiūrį į gyvenimą. Mergina 16 m.

Supratau, kad, jei nori būti krikščioniu, neužtenka vien nueiti į bažnyčią sekmadieniais. Buvimas krikščioniu – tai gyvenimo būdas, reikia įkvėpti kitus, skatinti būti žmones geresnius. Mergina 15 m.

Pradėjau labiau tikėti į Dievą, atrodo mažiau atgrasus dalykas. Nustojau „mainytis“ su Dievu: aš Tau maldą ir žvakutę, Tu man sveikatą ir artimųjų nemirtingumą. Mergina 15 m.

Suvokiau, jog Jėzus yra mūsų visų širdyse ir Dievas reikalingas visiems. Be Jėzaus nepasieksi savo gyvenimo tikslo – Dievas yra kelrodė žvaigždė. Aš nebūsiu savimi, jei savo gyvenime neturėsiu Dievo. Mergina 15 m.

Dievas man dar labiau pradėjo rūpėti. Dabar Jis užima svarbesnę vietą mano gyvenime. Pradėjau Juo tikėti dar labiau. Pradėjau Dievą labiau mylėti. Visada bijojau išpažintis, o dabar nebijau. Vaikinas 15 m.

Tapau nuoširdesnė, sustiprėjo tikėjimas. Išmokau branginti artimuosius, draugus. Tam turėjo įtakos, manau, šitie susitikimai, nes įkvėpė daug gerų emocijų, padėjo išmokti atpažinti, kad yra gėris ir kas yra blogis. Mergina 15 m.