Gegužės 18 d., sekmadienį, Marijampolės šv. arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje šv. Mišių auka buvo skirta garbiam dvasininkui vyskupui Vincentui Brizgiui atminti.

Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, aukojo abu Vilkaviškio vyskupai Rimantas Norvila ir Juozas Žemaitis MIC bei kunigai.

Kunigas, teol. dr. Kęstutis Žemaitis homilijoje glaustai pristatė vyskupo V. Brizgio gyvenimo kelią, kuris prasidėjo Suvalkijos ūkininkų šeimoje, Daukšių parapijoje, visai netoli Marijampolės. Gausios Brizgių šeimos pirmagimis Vincukas (g. 1903 m.) vaikystę leidęs tėvų ūkyje, Dievo apdovanotas gabumais, vėliau mokėsi Marijampolės Jono Rygiškių gimnazijoje, aktyvai dalyvavo pavasarininkų, ateitininkų, kitose jaunimo veiklose. Dideliam tėvų džiaugsmui jaunuolis pasirinko dvasininko kelią ir 1921 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, tuo laiku veikusią Zypliuose, o 1922 m. rudenį klierikai ir dėstytojai persikėlė į Gižų dvare įkurdintą Vilkaviškio kunigų seminariją. 1927 metais baigęs seminariją be didelių iškilmių birželio 5 d. seminarijos koplyčioje buvo įšventintas kunigu. Po primicijų gimtosios Daukšių parapijos bažnyčioje buvo paskirtas vikaru į Kalvariją. Jaunas kunigas uoliai dirbo sielovadoje, ieškojo naujų veiklos formų. Nors pasak paties V. Brizgio (vysk. Vincentas Brizgys „Gyvenimo keliai“, 1993 m., Vilnius) Gižų kunigų senminarijoje profesūra ir mokymas buvo aukšto lygio, tačiau jis nepasitenkino vien šių studijų metu įgytomis žiniomis. 1930 m. išvyko į Romą. Grigaliaus universitete studijavo filosofiją, įgijo daktaro laipsnį. Kad būtų naudingesnis Lietuvai ir savo vyskupijai, jis studijavo dar ir bažnytinę teisę ir 1935 m. gavo kanonų teisės daktaro laipsnį. Tuo pačiu klausė socialinių mokslų paskaitų, išvyko į Paryžių, kad geriau susipažintų tuo metu ten veikusiu katalikiško jaunimo judėjimu ir socialiniais laimėjimais.

Kiekvieną kelionę į studijų vietas išnaudodavo pažinčiai su šalių ir miestų, per kuriuos keliaudavo, istorija, kultūra, žmonėmis. Taip besiformuojantis gilių žinių ir plačių pažiūrų dvasininkas buvo pakviestas profesoriauti Vilkaviškio kunigų seminarijoje. Nesiekdamas paaukštinimo buvo nominuotas Kauno arkivyskupo Juozapo Skvirecko pagalbininku, o 1940 m. balandžio 2 d. nominuotas Kauno vyskupu. Vyskupo Vincento Brizgio konsekracija vyko Kaune tų pačių metų gegužės 19 d. Nuo tada prasidėjo sunkus vyskupiškas gyvenimas, nes reikėjo patirti sovietų ir nacių okupacijas. 1941-1944 m. V. Brizgys buvo Vyrtauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto dekanu ir profesoriumi.

Nepriklausomos Lietuvos spaudoje yra parašęs daugybę straipsnių, o okupacijos laiką yra aprašęs savo darbe „Katalikų Bažnyčia Lietuvoje 1940-1944 metais“.

Artėjant antrajai sovietų okupacijai paskutinė vyskupo V. Brizgio gyvenimo kryžkelė Lietuvoje, pasak pamokslininko kun. K. Žemaičio, buvo prie Virbalio, kur kelias šakojasi Pajevonio link. 1944-aisiais per Kybartus pasitraukęs į Europą, Vokietijoje aktyviai pasinėrė į vyskupo tarnystę: lankė lietuvių pabėgėlių kolonijas, padėjo žmonėms dvasiniuose dalykuose. Romoje atsidarius šv. Kazimiero kolegijai trumpam išvyko į Italiją, tačiau ten neužsibuvo. 1951 metais persikėlė į Čikagą ir visas likęs gyvenimas iki išėjimo Amžinybėn (1992 m. Čikagoje) buvo skirtas prasmingai, įvairiapusiškai veiklai lietuviškose parapijose. Nebuvo lietuviškos parapijos JAV ir Kanadoje, kur net po kelis kartus nebūtų lankęsis vyskupas V. Brizgys, nešdamas žmonėms viltį ir paguodą, dvasiškai stiprindamas, rengdamas kongresus, rekolekcijas. Lankė jis ir Europoje bei kituose žemynuose gyvenusius lietuvius. Deja, pačiam į nepriklausomybę atgavusią Lietuvą sugrįžti bent pasisvečiuoti jau neleido žmogiškosios jėgos, nors vyskupo V. Brizgio širdyje niekada neblėso šilti Tėvynės prisiminimai.

Po šv. Mišių sakraliosios muzikos koncertą padovanojo Lietuvos valstybinės filharmonijos M. K. Čiurlionio kvartetas. Vargonavo Jurgita Kazakevičiūtė, trimitą pūtė Laurynas Lapė. Seniosios Marijampolės bažnyčios skliautais aidėjo nuostabiai atliekami J. S. Bacho, G. F. Hendelio, G. Martinio, J. Naujalio, M. K.Čiurlionio, kitų kompozitorių kūriniai. Tarp muzikinės programos tekstus iš vyskupo Vincento Brizgio gyvenimo skaitė aktorius Arūnas Žemaitis.

Šio renginio-koncerto globėjas Jo Ekselencija Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila padėkojo šv. Mišių koncelebrantams vyskupams, kunigams, atlikėjams bei tikintiesiems valandėlę po šv. Mišių pasilikusiems dvasiškai praturtėti. Malonu buvo išgirsti, kad renginio svečių tarpe esama tolimų vyskupo V. Brizgio giminaičių. Tai šv. Mišias koncelebravę Aukštosios Panemunės klebonas kan. Deimantas Brogys ir Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ.

Po koncerto vyskupas J. Boruta SJ pasidalijo giminės išsaugotais prisiminimais apie vyskupą V. Brizgį. Kaip jaunesnės kartos atstovui jam įstrigę tie momentai, kai tėvai kviesdavo prie radijo aparato klausytis laidų iš Vatikano ar Amerikos, kuriose kalbėdavo vyskupas Vincentas Brizgys. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę ir jėzuitų broliją J. Borutai teko užduotis vykti į Ameriką užmegzti ryšius su jėzuitais. Tuomet ir teko laimė aplankyti Čikagoje jau garbaus amžiaus sulaukusį, seserų kazimieriečių globojamą vyskupą V. Brizgį.

Vysk. J. Boruta SJ liudijo, jog jam visam laikui įsirėžė į atmintį gilus ir, kaip jam pasirodė, liūdnas vyskupo Vincento žvilgsnis, kupinas vilties, kad susitikimas su Lietuva ir brangiais joje likusiais žmonėmis įvyks Amžinojoje mūsų visų tėvynėje. Vyskupas pasidžiaugė, jog, kai buvo jis pats įšventintas vyskupu turėjo garbės kurį laiką nešioti Kaune saugotą vyskupo V. Brizgio žiedą.

Nemažai informacijos apie kraštiečio platų ir gilų gyvenimo kelią išgirdę šventės dalyviai galėjo pasidaryti sau išvadą, kad Dievą mylintiems, Juo pasitikintiems ir dirbantiems dėl didesnės Jo garbės visas gyvenimas būna Dievo palaimintas.

Birutė Nenėnienė