Į pirmą puslapį

Naujienų archyvas į naujienų archyvą

Paminėtos Marijampolės marijonų vienuolyno 250-osios įkūrimo metinės (2008 09 26-28)
Paskelbta: 2008-11-08 16:51:10

Tarptautinė konferencija „Marijonų vienuolija vakar – šiandien – rytoj“

Minint Marijonų vienuolyno Marijampolėje 250-ąsias metines šių metų rugsėjo 26–28 dienomis buvo surengta tarptautinė konferencija „Marijonų vienuolija vakar – šiandien – rytoj“. Visus konferencijos dalyvius pasveikino Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas Andrius Šidlauskas MIC. Sveikinimo žodį tarė vyskupas Juozas Žemaitis MIC, kalbėjo apie marijonų reikšmę miestui ir išreiškė viltį, kad ši konferencija sustiprins Marijonų vienuolijos pagrindus ir paskatins vystyti marijonišką veiklą. Marijonų Kongregacijos Generalinio Vyresniojo vardu visus pasveikino kunigas dr. Janušas Kumala MIC. Susirinkusius į konferenciją sveikino VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevičius, Latvijos marijonų provincijos atstovas Jazapas Sitniekas MIC.

Pirmasis konferencijos posėdis buvo skirtas Marijonų vienuolijos kūrimuisi ir veiklai XVIII- XIX amžiuje. Lektorius kunigas dr. Zygmundas Pročekas MIC (Lenkijos marijonų provincija, Liublinas) kalbėjo apie Marijampolės marijonų kūrimosi kelią, daug dėmesio skyrė šios vienuolijos fundatorės P. Butlerienės šeimos istorijai, atkreipė dėmesį, kad didelę įtaką atsirasti vienuolynui Marijampolėje turėjo ir Marijonų vienuolyno generolas K. Višinskis MIC, parašęs P. Butlerienei laišką, prašęs, kad ši globotų marijonus. Kalbėtojas pabrėžė, kad Marijampolė yra vieta, turėjusi palaidoti marijonus, bet tai ir vieta, kur Marijonų vienuolija tėvo Jurgio Matulaičio MIC buvo atkurta ir marijonai galėjo darbuotis Lietuvai.

Dr. Dalius Viliūnas kalbėjo apie Marijampolės marijonų veiklą Apšvietos epochoje. Lektorius atkreipė dėmesį, kad marijonai aktyviai veikė šiuo laikotarpiu, pasauliečių, tyrinėjusių šią epochą, buvo pastebėti. Pabrėžė, kad marijonai stengėsi išmokslinti savo narius, rūpinosi liaudies švietimu. Marijampolės marijonai sukūrė išplėtotą ugdymo sistemą: egzistavo biblioteka, bendrabutis, nustatyta užklasinio lavinimo tvarka, daug dėmesio skiriama pilietiniam, patriotiniam ugdymui. Baigdamas paskaitą lektorius sakė, jog Marijampolė gali didžiuotis vienuolija, kuri prisidėjo prie istorijos ir dabarties kūrimo.

Pirmąjį konferencijos posėdį baigė kunigas dr. Janas Kosmovskis MIC ( Lenkijos marijonų provincija, Varšuva) pranešimu apie Marijampolės marijonų įtaką XIX a. lietuvių visuomenei. Lektorius minėjo, jog šiuo laikotarpiu Marijonų vienuolijos buvo tautiškumo kalvės, po 1830 metų sukilimo carinei Rusijai uždarius mokyklas marijonai dirbo nelegaliose mokyklose, jie buvo aktyvūs kovotojai už Lietuvos nepriklausomybę.

Antrąjį posėdį pradėjęs dr. Slavomiras Brzozeckis OP (Domininkonų ordinas, Liublinas) kalbėjo apie Lietuvos domininkonų liaudies misijų daugiatautį charakterį 1751 -1826 metais. Lektorius atkreipė dėmesį, kad domininkonai Dievo žodį skelbė keliaudami ir pamokslaudami ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijos, Lenkijos,Rusijos teritorijose, apžvelgė jų vykdytas misijas.

Tautinių skirtumų problemas Basųjų karmelitų Lietuvos provincijos ordine pristatė t. dr. Arkadiušas Smagačius OCD ( Liublino Katalikų Jono Pauliaus II universitetas). Lektorius apžvelgė Basųjų karmelitų kelią į Lietuvą, kalbėjo apie labai įtemptus ir sudėtingus santykius vienuolijoje. Apgailestavo, kad Lietuvoje karmelitų vienuolynas neatgijo, ir išreiškė viltį, kad karmelitai grįš praturtindami Lietuvos bažnyčią.

Kanauninkas dr. prof. Kęstutis Žemaitis (VDU Katalikų teologijos fakultetas) supažindino su kunigo V. Senkaus MIC, vadinamo paskutiniu „baltu“ marijonu, biografija, demonstravo dokumentus, liudijančius apie jo kelią į kunigystę, citavo tėvą V. Senkų MIC pažinojusiųjų atsiminimus, kuriuose pabrėžiamas jo atsidavimas tarnystei, rūpestis parapija ir jos žmonėmis.

Pirmosios dienos konferenciją baigė Rimvydas Butautas – Kudirka, apžvelgdamas kunigo V. Dvaranausko MIC gyvenimą ir veiklą. Pranešime lektorius pabrėžė, kad tai buvo kunigas – kultūros veikėjas. Aktyvi visuomeninė veikla prieškaryje rodo jo norą padėti katalikiškai Lietuvai, jos žmonėms.

Antrąją konferencijos dieną pradėjo kunigas dr. Vaclavas Makosis MIC (Lenkijos Marijonų Provincija, Puščia Marianska) paskaita apie Kazimierą Višinskį Nekaltai Pradėtosios Apaštalą, jo nuopelnus marijonų vienuolijai.

Kunigas dr. Janušas Kumala MIC (Marijonų Istorijos ir Dvasinio gyvenimo institutas, Lichen) kalbėjo apie kunigo St. Papčinskio paliktą nurodymą marijonams – skleisti garbę Nekaltai Pradėtajai Dievo Motinai, taip pat apie Nekaltojo Prasidėjimo prasmę mūsų gyvenimui.

Kunigas dr. Kazimieržas Pekas MIC (Liublino Katalikų Jono Pauliaus II universitetas, Liublinas) pranešime „Per Spiritum ad Mariam“ pabrėžė mintį, kad Švč. Mergelės Marijos vaidmuo telpa Šventosios Dvasios vaidmenyje, ji veda mus pas Jėzų, sugeba įtikinti, kad tas kelias – laimė žmogui.

Baigiamajame posėdyje prof. habil. dr. Alfonsas Matuzas ( VDU Katalikų teologijos fakultetas) apžvelgė liaudies pamaldumo praktiką Šiluvos šventovėje. Lektorius kalbėjo apie tai, kas sudaro Šiluvos šventovę, pristatė dvasinį paveldą bei jo ištakas. Pranešimą iliustravo giesmininkių, vadovaujamų B. Pavalkienės, atliekamos giesmės, demonstruojamos Šiluvos šventovės skaidrės.

Habil. dr. Elžbieta Matulevič skaitė pranešimą apie Mariją – Dievo gailestingumo apaštalę. Pranešime akcentavo, kad marijonai neklydo vadindami Šv. Mariją pirmąja apaštale, kuri ne tik liudijo Jėzų, bet ir skelbė Dievo gailestingumą.
Apie palaimintojo Jurgio Matulaičio teologinę mintį nūdienos aktualijų šviesoje kalbėjo kunigas dr. Rimas Skinkaitis (VDU Katalikų teologijos fakultetas). Pranešime lektorius atskleidė marijonų vaidmenį socialiniame, kultūriniame Lietuvos gyvenime, aptarė tas teologines idėjas ir principus, kurie buvo svarbūs ne tik palaimintajam Jurgiui Matulaičiui, bet ir visai marijonų šeimai bei išliko aktualūs ir šiandienos pasaulyje.

Konferencijos pabaigoje Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas Andrius Šidlauskas MIC padėkojo visiems konferencijos dalyviams, ypač tiems, kurie prisidėjo prie jos įgyvendinimo. Linkėdamas Dievo palaimos visiems įteikė atminimui Manto Arbačiausko sukurtą ex librį, skirtą Marijampolės marijonų vienuolyno jubiliejui.

Baigiamosios iškilmės

Švenčiant Marijampolės marijonų vienuolyno 250-ąsias metines ir titulinius Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos atlaidus, šventinė liturgija prasidėjo rugsėjo 27-osios vakarą iškilmingais Mišparais ir šv. Mišiomis, kurioms vadovavo J. E. Vyskupas Juozas Žemaitis MIC, grigalinį choralą giedojo Schola Lituana.

Pagrindinės iškilmių šv. Mišios vyko rugsėjo 28 dieną. Šv. Mišioms vadovavo J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Marijonų kongregacijos generalinis vyresnysis Janas Mikolajus Rokošas (Jan Mikolaj Rokosz), vyskupas J. Kauneckas, vyskupas J. Boruta SJ, vyskupas R. Norvila, vyskupas J. Žemaitis MIC, kiti kunigai . Šv. Mišių pradžioje Marijonų kongregaciją sveikino arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Marijonų kongregacijos generalinis vyresnysis Janas Mikolajus Rokošas (Jan Mikolaj Rokosz) MIC. Homiliją sakė J. E. Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Homilijoje kalbėjo apie tėvų marijonų skleidžiamą dvasią, apžvelgė, kokiomis aplinkybėmis atsirado miestas ir vienuolynas, pasakojo apie vienuolių veiklą, sunkumus, kuriuos jiems teko išgyventi. Priminė pasakojimą apie tai, kaip buvo išrinkta vieta pirmajai bažnyčiai Marijampolėje pastatyti: grafienė Pranciška Butlerienė nuo Kvietiškio dvaro ėjusi kalbėdama rožinį, ten, kur baigdavusi kalbėti Rožinio paslaptį, pasodindavo liepą, o kur baigusi kalbėti visą rožinį, nutarusi pastatyti bažnyčią. Kelias, kuriuo ji ėjusi, buvo pavadintas Rožančkeliu. Kalbėtojas pabrėžė, kad ir tėvai marijonai vykdydami savo veiklą tarsi Rožančkeliu vedė žmones į Amžinus Dievo namus. Vyskupas Jonas Boruta SJ baigdamas homiliją palinkėjo, kad Viešpats laimintų marijonų veiklą ir darbus.

Šv. Mišiose giedojo Marijampolės bazilikos sumos choras, vadovaujamas A. Sakalauskienės. Iškilmingos pamaldos baigėsi Viešpaties pagerbimu Eucharistinėje procesijoje, kuriai vadovavo arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius SJ.

Marijampolės marijonų vienuolyno jubiliejinis minėjimas baigėsi vakarinėmis šv. Mišiomis, kurias aukojo vyskupas J. Žemaitis MIC ir parapijos klebonas A. Šidlauskas MIC, giedojo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras ( vadovas R. Gražinis), vargonavo profesorius L. Digrys.

Baigiamasis šventinio minėjimo akordas – kunigo G. Sakalausko kūrinio Completorium, skirto Marijampolės marijonų vienuolyno 250-osioms metinėms, premjera. Kūrinį atliko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras ir orkestras (vadovas P. Stepanovas) bei kamerinis choras „Aidija“, dirigavo R. Gražinis.

Renata Stadulienė
Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo parapija

aukštyn