Palaimintasis Jurgi, Lietuvos vaikų Dievui užtarėjau, melski už mus

Liepos 14 d. Pagrindinę iškilmių dieną ir vėl nuoširdžiai, iš širdies plaukė Šv. Rožinio malda, nuolankus kreipimasis ir prašymas palaimintojo užtarimo, dėkojimas jam už visas patirtas malones.

Katechezę, skirtą Mergelės Marijos temai, vedė kunigas kanauninkas Kęstutis Žemaitis. Jis pasirinko šią temą todėl, kad, būtent, Dievo motinos paveikslas per šiuos atlaidus nėra apžvelgtas, o ji buvo tokia svarbi palaimintajam ir ji yra Dievo gimdytoja, Dievo Motina, Dievo Sūnaus Motina, tokia svarbi Kristaus kančios kelyje. M. Marija yra aukščiau už angelus,- už bet kokį protingą Dievo kūrinį. Krikščionių teologijoje Marijai priskiriamas ir ypatingas naujosios Ievos, tai yra Naujosios žmonijos Motinos, pašaukimas. Marija yra mergelė ir visada liks mergelė – pradėjusi ir pagimdžiusi viename asmenyje ir Dievą, ir žmogų. Jis atėjo į žemę per žemės motiną, moterį. Prelegentas aiškino katechezėje Kristaus kaip sutvėrėjo, kaip Dovydo sūnaus ir Viešpaties dimensiją; apžvelgė Mariją – Naująją Ievą kaip prieštaravimo ženklą daugeliui. Buvo pateikti dailės ir literatūros kūrinių, atskleidžiančių, apdainuojančių Marijos dvasinį grožį, pavyzdžiai. Tik dėl Mergelės grožio ir tyrumo bei nekaltumo Dievas ją išsirinko Savo Sūnaus Motina. Nuolankumu, teisingumu, tyrumu ir gera valia ji patiko Dievui ir buvo išrinkta.

Kunigas Kęstutis pabrėžė, kad kreipdamiesi į Dievo Motiną maldoje, turime dažniau įsisąmoninti, kad bet kokia malda į Ją, kaip sako A. Bliūmas, reiškia: „Motina, aš nužudžiau Tavo Sūnų. Jeigu tu man atleisi, tai man bus atleista! Jeigu sulaikysi atleidimą, niekas negalės išgelbėti manęs nuo pražūties“. Nuostabiausia, kad Dievo Motina, kaip matyti iš Evangelijos tekstų, leido mums suprasti ir įkvėpė drąsos eiti pas Ją kaip tik su šitokia malda. Taip išreiškiamas Marijos dalyvavimas Kristaus kančioje, begalinė meilė žmogui, dėl kurio nuodėmės mirė jos Sūnus.

Šią ypatingą dieną pagerbti palaimintąjį į Marijampolės Baziliką suplaukė didelis būrys tikinčiųjų bei piligrimų iš visos Lietuvos, Punsko, Daugų, Vilniaus Šv. Kryžiaus namų ir Kiauklių palaimintojo J.Matulaičio draugijos skyrių nariai. Šv. Mišias celebravo Apaštališkasis nuncijus – arkivyskupas Luigi Bonazzi, koncelebravo Vilkaviškio vyskupas R.Norvila, kiti Lietuvos vyskupai ir kunigai. Visus susirinkusiuosius nuncijus pasveikino, išsakydamas džiaugsmą dėl galimybės dalyvauti šiame susitikime ir perduodamas popiežiaus Pranciškaus nuoširdų draugiškumą ir sveikinimus. Pasidžiaugė arkivyskupas ir tuo, kad šiomis šventomis Mišiomis gali kartu su mumis užbaigti maldų ir vienybės su Palaimintuoju savaitę. Ryšys su šventaisiais labai svarbus, jis leidžia išgyventi labai svarbią tikėjimo dimensiją, vadinamą šventųjų bendravimu ar, kitaip sakant, tarpusavio meilės ryšį, jungiantį Bažnyčią danguje ir Bažnyčią, keliaujančią žemėje. Šventieji rūpinasi tuo, ką mes darome žemėje, ir tęsia tą veiklą, kurią darė žemėje. Palaimintasis buvo vyskupas ir ganytojas, todėl ir toliau rūpinasi Lietuva ir mus užtaria. Ypatingai jis rūpinasi savo broliais vyskupais, kunigais, vienuoliais ir visais tikinčiaisiais, todėl su pasitikėjimu paveskime jam savo prašymus ir reikalus ir sakykime: palaimintasis Jurgi Matulaiti ateik mums padėti. Ačiū tau už pagalbą.

Psalmės žodžiai Nuolankieji, ieškokite Dievo ir atgims jūsų širdys ir mintis iš šv. Pauliaus laiško Kolosiečiams Jėzuje Kristuje yra sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje...Dievas panorėjo apgyvendinti Jame visą pilnatvę yra tarsi gairės kiekvienam tikinčiajam ar ieškančiam tikėjimo, gairės, kurias papildo Mišių metu cituotos Šv. Rašto eilutės: Ką turėčiau daryti, kad laimėčiau amžintąjį gyvenimą? Jėzaus atsakymas ir palyginimas apie gailestingąjį samarietį buvo apsvarstyti ir homilijoje, kurią sakė nuncijus. Pradėdamas homiliją jis priminė palaimintojo žodžius, pasakytus 1918 m. gruodžio 8 dieną pradedant tarnystę Vilniuje: Būsiu bičiulis neturtėliams ir nelaimingiesiems. Guosiu pavargėlius; raginsiu turtingus, kad dalytųsi su jais...Noriu būti atlaidus piktiems, parama silpniems, užvėja geriems. Tėvas Jurgis pilnai įvykdė šią savo gyvenimo programą, būtent, jo draugiškumas vargšų atžvilgiu paskatino jį įkurti Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregaciją. Arkivyskupas pažymėjo nuostabią dermę tarp palaimintojo Matulaičio ir popiežiaus Pranciškaus, kuris jau daug kartų sakė: kaip trokštu vargšų Bažnyčios vargšams. Todėl dabar ir mums, kiekvienam iškyla tas pats klausimas, kuris buvo užduotas Jėzui – Kas yra mano artimas?(kitaip sakant – kas yra vargšas?). Vėl buvo primintas palyginimas apie samarietį ir nuncijus svarstė, kas buvo tie du žmonės, kurie nesuteikė pagalbos, tai yra kunigas ir levitas. Jie nebūtinai turėjo būti šalti ir nejautrūs. Gal išsigando ir kuo greičiau skubėjo į miestą, o gal buvo blogai išauklėti ir nežinojo, kaip padėti beveik mirštančiam žmogui. Vėliau pasirodęs samarietis, tikriausiai pirklys, dažnai keliavęs šiuo keliu, gerai žinojęs ir užeigą, ir jos šeimininką; jis (samarietis) nepriklausė Izraelio bendruomenei ir nebūtinai turėjo matyti užpultajame savo artimą, tačiau nežiūrėdamas nei rangų, nei titulų skuba padėti. Jėzus sako: Praeinant jį pamatė ir jam pagailo. Gailestis padaro tuos du žmones artimais ir kiekvienas iš mūsų turime mokytis tokios meilės ir tokio gailesčio; turime išmokti gerumo rizikos, nugalėti baimę, išankstinius nusistatymus, skubėjimą, alibi ieškojimą. Ar galime taip gyventi? Taip, nes Jėzus mums paliko pavyzdį. Kelias iš Jeruzalės į Jerichą yra kaip istorijos paveikslas, o pusgyvis žmogus – tai žmonija. Mes nesame pajėgūs tikrai vienas kitą mylėti, Dievas, kaip gerasis samarietis, ateina, kad pasirūpintų sužeistu savo kūriniu. Tai Jis ant mūsų žaizdų pila savo malonės, Žodžio ir sakramentų aliejų, įveda mus į viešbutį, kuris yra Bažnyčia. Popiežius Pranciškus taip pat parodė tokį gailestingumo ir užuojautos pavyzdį, kai jis birželio 8 dieną nuvyko į Lampeduza salą, į kurią per 15 metų atvyko daugiau nei 200.000 pabėgėlių ir kurios 20 tūkstančių nepasiekė, nes paskendo jūroje. Popiežius nuvyko ten melstis kartu su pabėgėliais, apverkti mirusius ir atkreipti pasaulio dėmesį į didžiulę problemą, kai daugybė žmonių yra priversti palikti savo šalį ieškodami geresnės ateities, solidarumo, kurio taip ir neranda. Todėl popiežius šią problemą įvardino abejingumo globalizacija, kuri mums atėmė gebėjimą verkti, jaudintis dėl kitų negandų; nemokame gyventi meile artimui, įsijausti į kito žmogaus situaciją. Todėl turime suprasti, kad Jėzus palyginimu apie samarietį siekia ne tik sužadinti mumyse gerus jausmus, Jis nori, kad mes pakeistume savo elgesį ir laikyseną, kad pakeistume kasdienį gyvenimą. Nuncijus pasiūlė tikintiesiems melsti Viešpatį dviejų dalykų: kad kiekvienas būtų pagydytas iš meilės trūkumo ir kad kiekvienas, Jėzaus pavyzdžiu, taptume geraisiais samariečiais. Kuo sekti, iš ko mokytis tikrai turime: ir popiežius, ir palaimintasis yra gerieji samariečiai. Baigdamas homiletas pabrėžė - visada turime atminti, kad Viešpats mus teis pagal tai, kaip mes elgėmės su labiausiai mūsų pagalbos reikalingaisiais.

Visuotinėje maldoje visa Bažnyčia be tradicinių maldavimų prašė Dievą: nušviesti kelius ateitin visiems Tėvynės žmonėms; branginti tikėjimo dovaną; sutvirtinti tikinčiųjų ryšį su Kristumi, kad nepavargtų kovodami už gėrio augimą kiekviename žmoguje; stiprinti tikėjimą, viltį ir meilę šeimose; pripildyti jaunas širdis gyvo džiaugsmo, kad išdrįstų tapti Kristaus Evangelijos liudytojais.

Iškilmingos pamaldos baigėsi Viešpaties pagerbimu Eucharistinėje procesijoje. Ypatingai dvasingai ir įkvėptai giedojo bazilikos choras.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC atlaidai baigėsi agape ir nuotaikingu Tautkaičių kaimo kapelos „Sūduva“ (vadovas L.Penkaitis) koncertu Marijonų vienuolyno kieme. Bazilikos klebonas A.Šidlauskas MIC padėkojo visiems padėjusiems organizuoti atlaidų oktavą.

Norintieji, kaip ir kiekvieną atlaidų dieną, vyko į Palaimintojo tėviškę Lūginėje Švenčiausiojo Sakramento adoracijai, lankė muziejų.

Nutilo palaimingas šurmulys Bazilikoje, ramu koplyčioje, bet trumpam, jau rytoj išgirsime Palaimintojo žodžius - rikiuokitės ir aukokitės.

Sudegė kaip žvakė - - -
O iš dangaus
lietaus lašais barbena:
blogį
nugalėti
gerumu
gerumu
gerumu - - -

Vida Mickuvienė, pal. J.Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė

Nuotraukų autorius Arvydas Kluonius