Palaimintasis Jurgi, blogio gerumu nugalėtojau, išprašyk mums drąsaus tikėjimo

Liepos 10 d.- švietimo ir žiniasklaidos darbuotojų diena. Tikintieji meldėsi už tikybos mokytojus ir katechetus, visus švietimo bei žiniasklaidos darbuotojus. Tai buvo Šakių dekanato diena, todėl Šv. Rožinio maldai vadovavo vieno gausiausių PJM [palaimintojo Jurgio Matulaičio] draugijos skyrių nariai, vadovaujami Danutės Grimalauskienės.

Katechezę vedė Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centro vadovas bei parapijinės katechezės, tikybos mokymo ir religinio švietimo koordinatorius kunigas Rytis Baltrušaitis. Nors šios dienos visa maldų intencija buvo svarbi, nes mokytojai formuoja tautos dvasinį charakterį ir laikyseną, bet prelegentas daugiau dėmesio skyrė žiniasklaidai, pabrėždamas, kad mes turime būti labai atidūs kritikuodami, o tuo labiau smerkdami, nes tarp žiniasklaidos atstovų yra nepaprastai daug aukštos moralės ir inteligencijos žmonių. Prieš smerkdami turėtume pagalvoti apie save, savo elgesį, savo pasirinkimą, kurią spaudą skaityti; pagalvoti, ar dažnai ir ar nuoširdžiai už juos meldžiamės. Paminėjo lektorius ir popiežių Pranciškų, kuris po išrinkimo pirmiausia sukvietė žurnalistus ir padėkojo už jų darbą, ypač tiems, kurie įvykius perteikė teisingai tikėjimo požiūriu. Tuo būdu popiežius iškėlė labai svarbų žiniasklaidai uždavinį – perduoti žinią neiškraipant tiesos.

Kunigas Rytis kalbėdamas apie žiniasklaidą išskyrė dvi medalio puses: publicistikos kūrėjus ir jos vartotojus, skaitytojus, antrąją medalio pusę. Mes, skaitytojai, kalbame, kiek daug purvo ir negatyvo mūsų spaudoje, bet juk neprivalome viso to skaityti; jei niekas nepirktų ir neskaitytų, tai tokia spauda pati sunyktų; jei nors mes, katalikai, nepalaikytume tokios spaudos, kaip pasikeistų padėtis. Šiais, Tikėjimo metais, yra puiki galimybė ryšiui su Jėzumi atnaujinti, būtent, skaitant katalikišką spaudą; negalime sakyti, kad Lietuvoje stokojame katalikiškos spaudos, jos turime tikrai nemažai ir geros. Turėtume kiekvienas sau pasakyti, kad geros katalikiškos literatūros skaitymas yra mano kaip krikščionio identiteto palaikymas. Prelegentas priminė popiežiaus Pranciškaus žinią socialiniams tinklams, jų vartotojų atsakomybę, nes virtualioje erdvėje galime rasti daug gerų, krikščioniškų dalykų. Bažnyčia turi išnaudoti internetines galimybes Evangelijai skleisti; apie tai kalbėjo dar popiežius Jonas Paulius II. Būtent virtuali erdvė gali veiksmingai prisidėti prie žmonijos darnos ir harmonizavimo; o žmonės internetiniuose tinkluose privalėtų būti sąžiningi ir autentiški, privalėtų atsakyti už tai, ką sako, nesislėpti už anonimo. Tiesa, teisingumas, geros bei šviesios mintys ir etc. yra didelė galimybė kam nors gal tapti praregėjimo ženklu. Galimybė pasidalyti yra didžiulė dovana: žinoti – pasidalinti – augti ir kurti žmonių bendrystę. Prisimindami Šv. Rašto žodžius Eikite į visą pasaulį...ir skelbkite Evangeliją, turėtume gerai pagalvoti prieš kritikuodami žiniasklaidą ir paklausti savęs – ar visada esme teisingi.

Vyskupų R. Norvilos ir J. Žemaičio, MIC, ir atvykusių kunigų koncelebruotose šv. Mišiose buvo meldžiama Dievo palaimos ir pagalbos Palaimintajam Jurgiui užtariant mokytojams, ypač dorinio ugdymo (tikybos), visiems piligrimams, susirinkusiems šią dieną šventykloje. Homilijoje kunigas Rytis Baltrušaitis daug dėmesio skyrė Vilkaviškio katedros konsekravimo metinėms, pabrėždamas katedros reikšmę žmogaus ir Bažnyčios gyvenime. Su katedra susiję svarbiausi mūsų gyvenimo įvykiai, katedra yra vyskupijos širdis, ypač kai apie altorių prie vyskupo susiburia kunigai, tikintieji. Maldos malonės laikas, dangaus ženklas, kad esam vieni kitiem reikalingi, esam bendruomenė. Būtent katedroje vyskupas skelbia Kristaus mokslą ir šioje erdvėje galim susitikti su Kristumi. Katedra kaip namai, o žmogaus santykis su kitu žmogumi giliausias, atviriausias namuose, todėl ir su Dievu geriausia susitikti Jo namuose.

Homiletas kalbėjo apie vidinę mūsų šventovę, tarsi klausė, ar esame pasirengę susitikti su Dievu? Nes aplink dar daug matome apleistų šventovių. Dabar madinga skelbti įvairias akcijas, todėl gal ir mums pats laikas Tikėjimo metais paskelbti savo širdies restauravimo akciją. Širdies šventovės atnaujinimas nėra individualus dalykas, nes ir tikėjimas yra viešas dalykas, šiandien broliai ir sesės maldoje prisiliečia prie kito žmogaus gyvenimo; malda, ypač vieša, yra ypatinga malonė. Jėzaus klausimas: O kuo jūs mane laikote? yra klausimas ir mums, nes nuo mūsų atsakymo, nuo mūsų pasirinkimo priklauso mūsų gyvenimas – ar Jėzus yra drauge, ar yra mano gyvenimo centras. Baigdamas homiliją kunigas Rytis palinkėjo visiems brandžios gražios piligrimystės į savo širdies katedras užtariant palaimintajam.

Po bendruomenės maldos, kurios metu skambėjo šv. Mišių intencijų prašymai, buvo atneštos atnašos: knygos „Jurgutis“ apie palaimintojo vaikystę ir skirta pradinių klasių mokiniams, duona, žemės ir žmogaus darbo vaisius ant agapės stalo ir Eucharistinė duona ir vynas.

Baigdamas šv.Mišias JE vyskupas R.Norvila padėkojo gražiai giedojusiam Sintautų parapijos chorui, šv. Pranciškaus ordino bernardinų provincijolui broliui Astijui, visiems broliams kunigams, pašvęstojo gyvenimo seserims, PJM draugijos nariams, visiems mokytojams, kurių misija visuomenėje yra labai svarbi, nes jei neturime tikėjimo vertybinio pamato, lieka bendrystė tik iš baimės ar intereso.

Susikaupėme prie palaimintojo relikvijų, pasivedėme Jam prašydami užtarimo ir širdyje suskambo Jo žodžiai: Į tikslą turime eiti drąsiai ir ryžtingu keliu, kurį mums nurodo Dievas, ir ten, kur Dievo Dvasia mus veda, nepaisydami jokių trukdymų ir nieko nesibaimindami. Jei būsime pilni Dievo Dvasios, tai galų gale viską nugalėsime.

Vida Mickuvienė, pal. J. Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė