Į pirmą puslapį

Naujienų archyvas į naujienų archyvą

Trečioji atlaidų diena Marijampolės šventojo Arkangelo Mykolo bazilikoje
Paskelbta: 2013-07-11 15:57:35

Palaimintasis Jurgi, dvasinės giedros ir ramybės nešėjau, ragink mus nešti tikėjimo džiaugsmą

Skelbdami tokią intenciją rinkosi maldininkai į liepos 9 dienos, trečiosios dienos, atlaidus, socialinių darbuotojų ir savanorių dienos, kai su Aleksoto ir Prienų dekanato piligrimais visi meldėsi už Caritas, Maltos ordino, Kolpingo draugijos narius bei visus socialinius darbuotojus ir savanorius.

Po šv. Rožinio maldos, kurią prie palaimintojo relikvijų vedė Draugijos Ratnyčios skyriaus nariai, susikaupę tikintieji klausėsi kunigo, Rokų parapijos klebono Virginijaus Gražulevičiaus katechezės. Dievo tautos sąvoka; ką reiškia būti Dievo tauta? Ką reiškia patirti Dieviškos malonės gausą? Juk Dievas nėra vienos kurios nors tautos. Prisimenant šv. Pauliaus žodžius, kad Dievo tautoje – Bažnyčioje - nėra nei graiko, nei žydo... galima klausti - tai kaip gi tampama Dievo tauta? Tik iš naujo atgimstant, auginant savo tikėjimą, tik pripažįstant Dievą kaip vienintelį, o kitą, savo artimą, pripažįstant kaip save patį. Kiekvienas turėtume padaryti vieną dalyką – melstis už tuos, ant kurių esame supykę. Dievo tautos misija – nešti pasauliui išganymą per Dievą; taip kartais tamsi tikrovė gali pasikeisti, jei mes nešime Dievo šviesą savo aplinkoje. Dievas yra stipresnis ir už velnią, ir už blogį. Bažnyčia turi būti atviromis durimis, turime išeiti iš jos ir skleisti bendrą gėrį, kuris yra tikėjimas. Kiekvienam turime parodyti Dievo meilę; gal tu šiandien paklydęs, bet esi Dievo vaikas. Turėtume mokytis iš Mergelės Marijos, kuri išsaugojo savo tikėjimą nuolankaus klusnumo dėka. Turėtų mums būti pavyzdžiu palaimintasis, kuris meldėsi Viešpačiui dėkodamas už visas malones, už suteiktą stiprybę. Baigdamas katechezę kunigas Virginijus kreipėsi į palaimintąjį prašydamas melsti už mus.

Šv. Mišias celebravo JE vyskupas Juozas Žemaitis MIC, koncelebravo Aleksoto, Prienų bei Marijampolės dekanatų kunigai. Pradėdamas iškilmę vyskupas pakvietė visus pagerbti kilnųjį tautos sūnų palaimintąjį Jurgį, pasidalino prisiminimais apie tą dieną, kai Jis (tėvas Jurgis) buvo paskelbtas palaimintuoju, apie tą gūdųjį sovietmetį, tačiau bazilikoje ir jos prieigose susirinko minių minios, visi buvo laimingi ir džiaugėsi lyg nujausdami Tėvynės išsivadavimą, o netrukus prasidėjo Sąjūdžio judėjimas. Galime sakyti, kad ir palaimintasis iš dangaus laimino mažutės Lietuvos išsilaisvinimo žingsnius. O ši iškilmių diena, atsiliepiant į popiežiaus Pranciškaus kreipimąsi, ragina padėti vargstantiems ir skurstantiems, t.y. tęsti tą darbą, kurį anuomet pradėjo palaimintasis.

Kunigas Virginijus Gražulevičius homilijoje sugrįžo prie katechezės minčių, kad šiandien meldžiamasi už organizacijas, kurios padeda labiausiai nuskriaustiems, kad tarnystė yra skirta visai Dievo tautai, kad Jėzus ragina visus įsitraukti į šią kilnią pareigą, todėl Jis ir siunčia 72 mokinius; jų (mokinių) ir mūsų tikslas – eiti ir skelbti, ką visais laikais darė ir daro misionieriai pasaulio pakraščiuose. Ir šiandien, atsiliepdamos į krikščionišką pašaukimą apaštalauti, įvairios organizacijos, bendruomenės, bendrijos neturėtų pamiršti maldos svarbos, nes tikroji Evangelijos galybė kaip tik ir slypi maldos nuoširdume.

Draugijos nariai atnešdami atnašas aukojo: pyragą, kaip Dievo dovaną žmogaus tarnystei įamžinti; Dzūkijos miškų uogas – ligonių sveikatai; Ratnyčios parapijos tikinčiųjų surašytas palaimintojo mintis ir išspausdintas laikraštyje „Žodis“; Garliavos tikintieji – Eucharistinę duoną ir vyną.

Po šv.Mišių vyskupas J.Žemaitis padėkojo konfratams kunigams, Garliavos bažnyčios chorui ir kiekvienam, kuris ryžtasi pasišvęsti kilniam meilės darbui kito labui. Pakvietė dar susitelkti maldai prie palaimintojo relikvijų, pasidalinti meile ir duona agapėje bei aplankyti Lūginės koplyčią.

Po agapės daug kas sugrįžo atgal į koplyčią: susikaupimui ir pasivedimui pal. J. Matulaičio užtarimui, pamaldas vedė parapijos klebonas. Nurimsta širdis, prigludusi prie pal. Jurgio Matulaičio altoriaus, pasitraukia pasaulio rūpesčiai, negerumai, vargai ir, rodos, pati gelmių gelmė kuo nuoširdžiausiai tavyje sako: Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios.

Palaimintojo J.Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė Vida Mickuvienė

Nuotraukų autorius Arvydas Kluonius


 

aukštyn