Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai Tikėjimo metais
Viešpatie! Tikiu į visa tai, ką esi apreiškęs!
(Pal. J. Matulaitis)

Katalikiško gyvenimo Lietuvoje tradicija jau tapo palaimintojo arkivyskupo J.Matulaičio atlaidai Marijampolėje, kurie šiais, Tikėjimo, metais jau yra 26-ieji. Iškilmių išvakarėse, šeštadienį, tikintis jaunimas nuo bazilikos išėjo į piligriminį žygį Lūginėn, tėvo Jurgio tėviškėn. Jaunuoliai tai pavadino savaitgalio iššūkiu, nes apie 80 žmonių išėjo ne šiaip sau žygin, bet į procesiją paskui kryžių, procesiją su giesmėmis ir maldomis, kuri nusidriekė miesto gatvėmis ir kur gali sutikti pašaipų žvilgsnį ar repliką. Tai ir buvo iššūkis jaunam žmogui, nes teko atvirai demonstruoti (gerąja šio žodžio prasme) savo tikėjimą, savo sekimą Kristumi; tokią eiseną jau gali pavadinti gyvenimo simboliu, o ėjimas paskui kryžių kartu su bendruomene, kurią jungia malda, jau ypatingas savo reikšme, savo jėga. Neveltui tos dienos intencija buvo parinktas teiginys:Palaimintasis Jurgi, nepalaužiamo tikėjimo vyre, lydėk mus tikėjimo kelionėje.

Pasiekę Lūginę jaunuoliai įsikūrė nakčiai ir pasirengė vakarinei programai, veikloms. Po šv.Mišių, vakarienės, kunigo Arūno Simonavičiaus katechezės, pasiskirstę grupelėmis aptarinėjo dienos įspūdžius bei lūkesčius. Vakaronė, šokant lietuvių liaudies šokius, tarsi liudijo, kad tikėjimas netrukdo žmogui linksmintis, priešingai – tikėjimas veda į džiaugsmą... Nesibaigiantį džiaugsmą.

Po vakaro maldos prasidėjo adoracija, kai Jis žiūri į mane, o aš į Jį; kai supranti ir pajunti tai, ką Kristus duonoje byloja, – Dievas yra pažinus, o tikėjimas yra labiau konkretus nei abstraktus dalykas, pasireiškiantis konkrečiais darbais.

Išaušo nuostabi Viešpaties diena, pėsčiomis sugrįžę į baziliką jaunuoliai priėmė Jo (Viešpaties) malonę – pirmąją atlaidų šventės dieną. Pirmasis atlaidų sekmadienis buvo skirtas jaunimui, buvo meldžiamasi už parapijų jaunimo grupes, chorų narius ir visus jaunus žmones, o šios dienos intencija kreipėsi ir prašė: Palaimintasis Jurgi, jaunimo mokytojau ir kelrodi, mokyk mus gyvo tikėjimo. Šv. Mišias aukojo vyskupas emeritas J.Žemaitis MIC, homiliją sakė bazilikos klebonas A. Šidlauskas MIC. Pagrindinė homilijos mintis – draugystė; koks turi būti draugas, ar aš būčiau geras draugas ir kodėl Jėzus, išsiųsdamas 72 mokinius, padalino juos po du. Kunigas pacitavo keletą fragmentų iš palaimintojo Jurgio laiško savo draugui Pranciškui Būčiui. Šie du draugai taip pat ėjo kartu tikėjimo keliu ir atliko jiems Viešpaties patikėtą misiją.

Po Šventų Mišių prie palaimintojo relikvijų buvo sudėtos votos, klebonas supažindino su liudijimų turiniu: dvi seserys liudijo apie stebuklingą savo motinos pagijimą po sunkios tulžies akmenligės formos. 2011 m. liepos mėnesį prasidėjo akmenligės priepuolis su visomis galimomis komplikacijomis ir medicina jau buvo bejėgė. Seserys gavo iš kunigo palaimintojo maldynėlį ir pradėjo karštai melstis; rugsėjo mėnesį motina jau buvo visiškai sveika. Antrasis liudijimas buvo jaunos šeimos, kurios mažytė, net dviejų metukų neturinti dukrelė susirgo leukemija. 2011 m. keletą kartų buvo kovojama dėl jos gyvybės, buvo aukojamos šv. Mišios, meldžiamasi į palaimintąjį ir įvyko stebuklas, dukrelė pasveiko.

Laimingi šių šeimų nariai, kaip padėkos ženklą, atnešė votas prie palaimintojo.

Tradiciškai baigėsi pirmoji atlaidų savaitės diena – pasivaišinę agapėje, aplankę palaimintojo muziejų, dar kartą pailsėję bazilikos rimtyje, maldininkai skirstėsi kas kur. Vieni į namus, kiti į Lūginę pasisemti stiprybės, ramybės ir nusilenkti tai vietai, kur gimė ir augo didysis mūsų krašto tikėjimo vyras.

Vida Mickuvienė, Marijampolės Palaimintojo
Jurgio Matulaičio draugijos vadovė