Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo parapijos tikintieji gegužės 13 dienos popietę susitiko su seserimi Igne Marijošiūte MVS. Susirinkusieji į parapijos salę išklausė konferenciją, skirtą Tikėjimo metams. Sesuo Ignė su būdingu jai dvasingumu, šiltumu, džiaugsmingumu bei betarpiškumu kalbėjo apie artėjimą prie Dievo per Jėzų Kristų, pateikdama pavyzdžius ir juos lygindama iš popiežių Jono Pauliaus II-ojo, Benedikto XVI-ojo, Pranciškaus gyvenimo, darbų ir raštų. Nuostabu, kad visur galima rasti, ir sesuo pateikė pavyzdžiais, atitikmenų su palaimintojo tėvo Jurgio gyvenimu ir dvasinės meditacijos mintimis.

Pradėjusi pokalbį nuo citatos Tavo veido ieškosiu; Tavo žodžio klausysiu; Štai aš Jėzau, Tu pašaukei mane, sesuo pateikė popiežiaus Benedikto mintis apie nuskurdintą (o iš tiesų save nuskurdinusį) žmogų, kuris, atsiskyręs nuo Dievo, gyvena vienoje dimensijoje, vedančioje į tragiškas pasekmes dabartinėje vertybių krizėje. Popiežius teigia, kad dabar labai paplito praktinis ateizmas, kai tikėjimo tiesos laikomos nereikalingomis šiandieniniam gyvenimui; tokia krikščionybės forma šiandieninėje Europoje pakerta pajėgumą patirti Dievą, atpažinti Dievo valią besikeičiančiame gyvenime. Daugelis net nesuvokia, kad sunkumai jų gyvenime yra Dievo nebuvimas jame (gyvenime). Pradžią atsivertimui suteiktų susitikimas su Asmeniu, su tam tikru įvykiu ir apsisprendimas gyventi Viešpaties šviesoje ir Juo sekti. Todėl ir buvo pateikti pavyzdžiai iš Jurgučio gyvenimo: kryžiaus kelias einant į Marijampolės bažnyčią, gilesnis įsižiūrėjimas į savo gyvenimą, pasirinkimas Dievo viduriu viso mano gyvenimo. Visi esame gundomi save statyti centre, todėl kuklumas ir pasiryžimas jo siekti taip pat svarbus kiekvieno krikščionio gyvenime.

Todėl prisiminta buvo Dievo motina ir jos mintis iš „Magnifikat“ Didžių dalykų padarė manyje Viešpats. Ir pateiktos citatos iš dabartinio popiežiaus Pranciškaus kalbėjimų tikintiesiems: jei geri darbai daromi be tikėjimo, be Jėzaus, tai viskas išlieka nevyriausybinių organizacijų lygmenyje; sekant Jėzumi visada bus kryžius – nereikia vengti jo; Dievas niekada nepavargsta atleisti, mes t.p. privalome atleisti, ieškoti paklydusiųjų, gyvenimo purve esančiųjų, nes gyvenimas su Jėzumi reikalauja išeiti iš savęs, palikti nuvargusią, nualintą tikėjimo išraišką. Todėl būtina studijuoti, pažinti tikėjimo pagrindą, skaityti ir permąstyti Katalikų Bažnyčios katekizmą; švęsti sakramentus – Liturgiją; ugdyti bendrystę su Jėzumi. Todėl išryškėja bendruomenės (kurioje ne tiks pats asmuo auga, bet ir kitus augina) reikšmė ir svarba, nes bendruomenės gyvenime dažnai liudijama apie pašaukimus ir misiją – eiti šventėjimo keliu, apie Dievo ieškojimą visame kame,- kaip teigė tėvas Jurgis.

Susitikimą baigėme giedodami Viešpatie, Tu viską žinai... Labai reikalingos mūsų dvasiai ir sielai tokios evangelizacijos valandėlės. Ačiū sakome sesei Ignei su meile ir malda.

Vida Mickuvienė, Marijampolės palaimintojo J.Matulaičio draugijos vadovė