Liepos 10 diena. Aleksoto ir Prienų dekanato diena, socialinių darbuotojų bei savanorių diena, kurios metu buvo meldžiamasi už Caritas, Maltos ordino, Kolpingo draugijos narius ir visus socialinius darbuotojus bei savanorius. Po šv. Rožinio maldos katechezę pradėjo kunigas Kęstutis Brilius, MIC. Kalbėdamas apie organizacijas ir bendruomenes lektorius pabrėžė, kiek daug jos nusipelnė meilės darbais savo parapijose, centruose. Kokia nuostabi yra maltiečių programa – maistas ant ratų, maistas, išvežiojamas į vietas, negalintiems ateiti. Šių organizacijų veiklos šerdis yra taika, ramybė, tikėjimas, pasitikėjimas, savanorystė ir pagalba silpnesniam. Prelegentas paminėjo palaimintojo J.Matulaičio mintis apie socialinį darbą, apie tai, kad palaimintasis nurodė užduotį, kryptį ir formą, kaip turėtume jį (socialinį darbą) organizuoti, pradėdami nuo mažiausių ir silpniausių. Davė gaires pasipriešinimui vartojimo kultūrai, pabrėždamas, kad gyvai persiėmę Kristaus dvasia, viską dėl Kristaus turime apimti, viską prie Kristaus pritraukti. Katechezės metu buvo apžvelgtos tokios mintys: kokių mums trūksta darbininkų; ką mes, katalikai, dėl Dievo meilės privalėtume atlikti čia, žemėje; kodėl turėtume stoti į katalikiškas organizacijas; tik besidarbuodami vargo mažinimo srityse, matydami kitų silpnumą patys tapsime geresni; tik susivieniję po Kristaus ir Bažnyčios vėliava, savo darbais liudydami Dievo meilę, galėsime nešti pasauliui gerąją naujieną. Baigdamas katechezę kunigas pakvietė visus melstis prašant palaimintojo J.Matulaičio užtarimo.

Vyskupų R. Norvilos ir J. Žemaičio, MIC, ir atvykusių kunigų koncelebruotose šv. Mišiose buvo meldžiama Dievo palaimos ir pagalbos Palaimintajam Jurgiui užtariant savanoriams bei socialiniams darbuotojams. Homiliją sakė prelatas Vytautas Vaičiūnas, primindamas apie nuostabiausią Dievo kūrinį žmogų, apie įvairią žmoniškąją lemtį bei pabrėždamas gyvenimo prasmę ir tikslą – gyventi ne vieniems, gyventi bendruomenėse, nes artimo meilės darbai yra gražiausias dalykas pasaulyje. Prelatas kalbėjo ir apie mūsų žmoniškuosius trūkumus bei ydas: kito smerkimą, pavydą, nuolatinį nepasitenkinimą ir tik blogio matymą, išraiškingai tai pavadindamas nuolatinėmis raudų litanijomis. Priminė tikintiesiems Jėzaus Kristaus pavyzdį, kuris nė vieno nepasmerkė, nepaniekino, bet paliko mums tobulos meilės pavyzdį, raginimą mylėti vieni kitus ir mylėti savo priešus. Žmonės matydami mūsų meilę, mūsų gerus darbus, kuriais garbinsime danguje esantį Dievą, patikės, nes kuo daugiau gero padarome kitiems, tuo daugiau mums atlygina Dievas ir gyvenimas. Todėl skubėkime daryti gerus darbus, nes laikas nelaukia, nes Dievo karalystė yra ne tik po mirties, bet yra čia, mumyse, mūsų gyvenime, mūsų šeimose, bendruomenėse, o palaimintasis Jurgis tebūna dar didesnė ta dvasinė ugnis, uždeganti kilniems meilės darbams – pabrėžė prelegentas.

Jaunieji caritiečiai ir savanoriai bendruomenės maldoje be tradicinių prašymų kreipėsi į Dievą prašydami laiminti socialinių darbuotojų ir savanorių triūsą, kad jie visada ir visur nuoširdžiai stengtųsi blogį nugalėti gerumu. O atnešdami atnašas ant Dievo stalo prašė laiminti jų tarnystę, dėkojo už galimybę teikti džiaugsmą žmonėms, išreiškė norą būti bičiuliais neturtėliams, guosti pavargusius, mokytis dalintis su kitais tuo, ką turi.

Po šv.Mišių parapijos klebonas Andrius Šidlauskas MIC padėkojo ekscelencijoms, prelatui, konfratams kunigams, mišriam bazilikos chorui (vargonininkė A.Sakalauskienė) ir kiekvienam, kuris ryžtasi pasišvęsti kilniam meilės darbui kito labui. Pakvietė dar susitelkti maldai prie palaimintojo relikvijų, pasidalinti meile ir duona agapėje bei aplankyti Lūginės koplyčią.