Trijų Karalių šventė bus įsimintina marijampoliečiams, atėjusiems palaimintojo J.Matulaičio draugijos kvietimu į Marijampolės šv.Arkangelo Mykolo parapijos salę. Susirinko tikrai daug miesto visuomenės narių, norinčių išgirsti lietuvių kilmės misionierių salezietį kunigą Hermaną Šulcą, per 30 metų tarnaujantį tolimojoje Afrikoje. Kaip ir kitose tėvynėn sugrįžtuvėse kunigą lydėjo 6 jaunieji ruandiečiai. Kadangi salėje buvo daug jaunų žmonių, jie turėjo išskirtinę galimybę pabendrauti su misionieriumi, išgirsti jaunųjų afrikiečių dainas, pamatyti įdomius šokius. 

Valanda prieš bendruomenės susitikimą su Ruandos jaunimu parapijos salėje bendravo Marijampolės kolegijos studentai. Būsimieji lietuvių kalbos ir tikybos mokytojai pasakojo apie savo studijas, laisvalaikį, giedojo giesmes, išklausė svečių pasakojimus bei viešnagės Lietuvoje įspūdžius. Bendrauti visiems padėjo būsimieji anglų kalbos mokytojai J.Plioplytė ir E.Petkauskas.

Svečius pristatė ir susitikimą  pradėjo malda parapijos klebonas A.Šidlauskas MIC. Susitikimas tikrai buvo labai šiltas, kunigo pasakojimą keitė jaunųjų svečių dainos ir šokiai. Kunigas H. Šulcas papasakojo apie savo gyvenimą dar prieškario Lietuvoje, vėliau Vokietijoje, mokslus Vasario 16-osios gimnazijoje, apie neramų būdą, nuvedusį jį Saleziečių berniukų gimnaziją Italijoje, apie apsisprendimą būti kunigu, Romoje įsigytą teologijos licenciatą.

Visus sužavėjo nepaprasta kunigo asmenybė, misionieriška veikla Ruandoje nuo 1978 m., gyvenimas dėl kitų, priimtas kaip vienintelė paskirtis šioje žemėje. Pasakojo kunigas apie mokyklą tolimoje Afrikoje bei Jaunimo sodybą, kurioje dirbo ir jo motina. Jie globojo, mokė įvairių įgūdžių ir amatų gyvenimo ir vietinių grupuočių nuskriaustus našlaičius ar skurdžių šeimų vaikus. Manau, kad daug kam buvo naudinga išgirsti apie tos šalies skurdų žmonių gyvenimą, apie kolonijinį režimą, kuris nesibaigęs ir šiandien; klausai ir mąstai, lygini ir pagalvoji- ar pagrįstai mes taip dažnai niurzgiame, skundžiamės, dejuojame.

Atgavęs senelių žemę Kretingos rajone, Kėkštų kaime, įkūrė ir ten Jaunimo sodybą sąvartyno bei tėvų apleistiems vaikams. Vasarą čia rengiamos tarptautinės vaikų ir jaunimo stovyklos, visus metus organizuojami seminarai ir jaunimo susitikimai. Kunigas nekalbėjo apie paramą ir pagalbą, tačiau galvojantys apie savanorystės veiklą čia tikriausiai būtų laukiami.

Susirinkusius sužavėjo kunigo, laisvai kalbančio 9 kalbomis (lietuvių, anglų, prancūzų, lotynų, italų, portugalų, vokiečių, graikų ir pagrindine afrikiečių kalba), bei jo globotinių nuoširdumas, paprastumas, linksmumas. Šiltas susitikimas baigėsi Trijų Karalių tradicija – aukomis, dovanomis, nors maža dalele padedančiomis misijai Ruandoje.

Vida Mickuvienė, palaimintojo J.Matulaičio
draugijos Marijampolės skyriaus vadovė