AŠTUNTOJI DIENA

Liepos 17-oji – pagrindinė atlaidų diena, todėl į Marijampolės Baziliką susirinko didelis būrys tikinčiųjų bei piligrimų iš visos Lietuvos ir Punsko, Daugų bei Kiauklių palaimintojo J. Matulaičio draugijos skyrių nariai.

Iškilmių dieną maldos pusvalandžiu prie Palaimintojo relikvijų pradėjo draugijos skyriaus nariai iš Punsko. Jie Šv. Rašto, psalmių žodžiais, meditacijomis pagal Benedikto XVI-ojo Gyvenimą Dievo žodžiu, palaimintojo Užrašų mintimis meldė Dievą pažvelgti į savo žmones ir dosniai apipilti juos malonėmis. Ne vieną kartą per šį pusvalandį nuoširdžiai ir šiltai skambėjo giesmės Mergelei Marijai.

Šv. Mišios prasidėjo giedant pal. J. Matulaičio litaniją. Šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, SJ, koncelebravo - Apaštališkojo sosto nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi, kiti Lietuvos vyskupai ir kunigai. Giedojo Marijampolės bazilikos sumos choras (vadovė Alma Sakalauskienė). Tikintieji plojimais palydėjo vyskupo R. Norvilos pasveikinimą ir žodžius, kad ateinantys, jubiliejiniai, 25-ieji J. Matulaičio paskelbimo palaimintuoju, metai Lietuvoje bus skirti pal. J. Matulaičiui.

Homiliją sakė Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ. Jis taip pat susiejo šiuos, Gailestingumo, metus su Palaimintojo jubiliejiniais metais, su jo gyvenimu ir darbais. Kalbėjo apie tai, kad tėvas Jurgis pasiaukojo Kristui ir Bažnyčiai ramiai ir teisingai darydamas kilnius darbus. Buvo pateikta daug pavyzdžių iš Palaimintojo gyvenimo, paieškota paralelių ir sąsajų iš šventosios sesers Faustinos ir tėvo Jurgio veiklos bei minčių abiejų asmenų dienoraščiuose. Abu šventieji subrendo Vilniuje, kuris, ypač tėvui Jurgiui, buvo išbandymų miestas. Pamokslą vyskupas baigė apibendrindamas, kad Palaimintasis tikrai buvo šventas vyskupas ir tai rodo galutinis rezultatas, - jo sėtas grūdas davė gerų vaisių.

Bendruomeninėje maldoje susikaupę tikintieji prašė Viešpaties išmokyti mylėti Bažnyčią taip, kaip ją mylėjo tėvas Jurgis, pavedė Dievo globai Tėvynę ir jos žmones, meldė apdovanoti pal. Jurgį šventųjų garbe.

Atnašas, kaip auką Viešpačiui, ant altoriaus draugijų nariai nešė naujai išleistą maldyną Maldos su palaimintuoju Jurgiu Matulaičiu, medų, kaip visų tarnysčių simbolį, duoną, kaip bendrystės ženklą, Eucharistinę duoną ir vyną, kad jie, tapę Viešpaties Kūnu ir Krauju, sujungtų visus tikinčiuosius į vieną dvasinį kūną – Bažnyčią.

Iškilmingos pamaldos baigėsi Viešpaties pagerbimu Eucharistinėje procesijoje, kuriai vadovavo Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, ir Apaštališkojo Sosto nuncijaus arkivyskupo Luigi Bonazzi pasveikinimu, kuriame ypač daug gražių ir šiltų žodžių buvo pasakyta apie Švč. M. Marijos Nekaltojo prasidėjimo vargdienių seseris, kurios ypač stengiasi ir daro daug gero įamžindamos Palaimintojo atminimą.

Paskutinis atlaidų akordas buvo agapė, kur skambėjo jaunatviška, nuotaikinga muzika. Norintieji, kaip ir kiekvieną atlaidų dieną, vyko į Palaimintojo tėviškę Lūginėje Švenčiausiojo Sakramento adoracijai, lankė naujai atidarytą įspūdingą palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejų.

Vida Mickuvienė,
Palaimintojo J. Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė