SEPTINTOJI DIENA

Liepos 16-oji, septintoji diena, meldėmės už vaikus bei šeimas.

Į priešpaskutinę Palaimintajam skirtų atlaidų dieną susirinko tikintieji iš Marijampolės dekanato, atvyko svečiai iš Vilniaus pal. J.Matulaičio (toliau PJM) parapijos, kartu su visais meldėsi Kazlų Rūdos, Kauno PJM parapijos bei Marijampolės PJM draugijos skyrių nariai. Diena prasidėjo vaikams skirta kūrybine programa Šv. arkangelo Mykolo parapijos salėje, o tėveliai klausėsi konferencijos Šeimos iššūkiai ir atsakas šiandienos visuomenėje. Lektorė VDU dr. Nijolė Liobikienė kalbėjo apie šeimos instituciją: kas yra šeima (šeimos suvokimas šiandien) ir kokie uždaviniai jai iškyla. Pradėdama prelegentė priminė popiežiaus Leono XIII enciklikoje Rerum novarum (Nauji dalykai) pateiktas mintis apie šeimą, kuri, popiežiaus vertinimu, yra pirma valstybės, nes būtent iš šeimos išauga valstybė. Priminė lektorė ir šių dienų analitikų teiginius, kad jei norime tirti kurią nors valstybę, patyrinėkime šeimą, kuri yra visos valstybės atspindys. Klausytojai išgirdo paskaitą apie šeimą kaip žmonių bendrystę, kuri kuriama iki pat sutuoktinių mirties, apie Lietuvos šeimų išgyventas ir išgyvenamas krizes (tarpukario, karo, okupacijos ir trėmimų), kurios neigiamai veikia šeimų gyvenimus ir šiuo metu. Labai neigiamai šeimą veikia šiandieninė situacija valstybėje, politikoje, žiniasklaidoje, atrodytų, viskas daroma tam, kad būtų sunaikintas vertikalusis šeimos lygmuo, kad būtų pakirstos jos šaknys ir kad šeima negalėtų sėkmingai atlikti pagrindinių savo uždavinių – asmenų bendruomenės kūrimas; gyvybės saugojimas ir tarnavimas gyvybei; pagalba vienas kitam. Daug lektorė kalbėjo apie tėvo vaidmenį šeimoje, svarstė, ką turėtų daryti moterys, kad šalia jų vyrai gerai jaustųsi, kad vėl sugrįžtų į savo vietą taip svarbus tėvo vaidmuo šeimoje, nes šiuo metu mes turime betėvę kartą (net jei tėvas ir yra šeimoje, bet jo vaidmuo labai sumenkintas). Iš tokių nedarnių šeimų kyla daug problemų, nes nesukuriamas nei tikras moteriškumas, nei tikras vyriškumas; turime nesubrendusius žmones, kurie kuria savo šeimas ir vyksta savotiška grandininė reakcija (autorė).

Apibendrindama savo mintis dr. Nijolė Liobikienė pakvietė konferencijos dalyvius kartu pasvarstyti apie šeimos padėtį visuomenėje, apie tai, kaip mes galėtume palengvinti šeimos ir visuomenės padėtį, - pradėti kiekvienam nuo savęs, melstis ne tik už visą pasaulį, bet pirmiausia už pačius artimiausius (vyrą, žmoną, vaikus), nepamiršti bendruomeninės pagalbos vienų kitiems.

Prieš šv. Mišias Bazilikoje prie Palaimintojo altoriaus maldą vedė Marijampolės pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai. Pasirinkta maldos bei mąstymo tema išreikšta Palaimintojo žodžiais: Viešpats Dievas yra toks geras <...> Jis mus veda ir pastūmėja aukštyn į vis didesnį tobulumą. Maldos pusvalandyje skambėjo giesmės, ištraukos iš Šv. Rašto, iš Palaimintojo Užrašų, šv. Faustinos maldos.

Šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas R. Norvila, koncelebravo vyskupas emeritas J. Žemaitis, MIC, bei kiti Marijampolės dekanato kunigai, giedojo Marijampolės vaikų choro grupė (vadovė Sidona Malžinskienė). Mišių pradžioje vyskupas palinkėjo šeimoms Palaimintojo dvasioje auklėti savo vaikus. Tėvas Kazimieras - Kęstutis Brilius, MIC, homilijoje ypač vaizdžiai aiškino apie tai, kaip reikėtų vaikams kalbėti apie tikėjimą. Klausimų forma vesdamas pokalbį su jaunimu svarstė, kam reikalingas vaikams šventumas. Apibendrindamas savo mintis kunigas pabrėžė, kad Lietuvoje neturime pasakų (apie tikėjimą) vaikams, o pasakos yra gėris, kuriuo atsigauna pasaulis, būtent ryšio spragą tarp kartų užpildytų pasaka. Todėl atsiranda užduotis – savo tikėjimu, meile, pasaulio pažinimu kurti džiaugsmą ir perteikti jį vaikams; šventumas vaikui turi būti perduodamas su džiaugsmu ir meile.

Bendruomeninėje maldoje visi buvo pakviesti melstis už tai, kad mūsų šeimos, mūsų vaikai artėtų prie Kristaus ir sugebėtų įsileisti Jį į savo širdį.

Po šv. Mišių visi pasimeldė prie Palaimintojo altoriaus, prašydami Jo užtarimo. Pasidalino džiaugsmu ir maistu prie bendro agapės stalo ir norintys vyko aplankyti nuostabioje vietoje esančią Palaimintojo gimtinės koplyčią Lūginėje.