ŠEŠTOJI DIENA

Liepos 15-oji – šeštoji oktavos diena Marijampolės bazilikoje buvo skirta maldai už ligonius ir medikus.

Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo parapijos salėje vykusioje konferencijoje dalyvavo svečiai iš Vilniaus šv. Kryžiaus namų Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyriaus bei Vilkaviškio dekanato ir Marijampolės tikintieji. Pristatydama lektorę p. Tomą Bružaitę (studijavusią šeimos klausimus Austrijos tarptautiniame teologijos universitete), sesuo Daiva Kuzmickaitė, MVS, trumpai apžvelgė ir priminė konferencijos klausytojams ankstesniųjų dienų pranešimų temas ir pagrindines mintis. Pranešimo tema buvo Ką Bažnyčia kalba apie šeimą, darbą ir žmogų. Prelegentė, dalindamasi savo įžvalgomis apie šeimą, akcentavo, kad šiandien Lietuvoje šeimai labai nedėkinga situacija, ir nuosekliai atskleidė pranešimo temą peržvelgdama žmogaus ir šeimos dimensijas. Klausytojai išgirdo žmogaus, kaip sukurto pagal Dievo paveikslą, analizę: kas yra žmogus ir kodėl jis buvo sukurtas; pajėgus kurti santykį su kitu asmeniu; protinga ir laisva būtybė, galinti pažinti kūrėją, kitą asmenį, save; gebanti mylėti ir kurti (panašumas į Kūrėją); turinti sielos ir kūno vienovę; pašaukta kurti asmenų bendrystę ir tai jau perauga į šeimą, laisvą pasirinkimą dovanoti save kitam. Antroji pranešimo dalis buvo skirta išsamiai šeimos apžvalgai - nuo šeimos sąvokos pristatymo, santuokos sakramento iki šeimos esmės ir uždavinių. Apibendrindama savo mintis lektorė išryškino šeimos misiją tarnauti kitam taip padedant orientuotis į žmogų, nes per šeimą visuomenė taip formuojama, kad pasitarnautų žmogui; enciklikoje Rerum novarum taip pat pabrėžiama, kad šeima yra įrankis, kelias, kuriuo visuomenė gali orientuotis į žmogų.

Maldos pusvalandyje Palaimintojo koplyčioje kartu su Vilniaus šv. Kryžiaus namų pal. Jurgio Matulaičio draugijos skyriaus narėmis išgyvenome tikėjimo bendrystę. Visi susitelkėme pamąstymui, klausydami maldų, giesmių, tėvo Jurgio Užrašų ištraukų, pajutome Palaimintojo dvasią.

Po to vyko šv. Mišios, kurių šventimui vadovavo Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, pakvietęs melstis už ligonius užtariant Palaimintajam Jurgiui. Šv. Mišiose giedojo Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros choras.

Per homiliją kunigas tėvas Gintaras Vincentas Tamošauskas OFM Cap akcentavo, jog yra prasminga, dėkojant už Palaimintąjį J. Matulaitį, MIC, kuris daug kentėjo ir kurio vienas iš sielovados prioritetų buvo kečiantis žmogus, melstis už kenčiančius žmones, gydytojus bei ligonius. Kunigas priminė, kad Jėzus pirmiausia per nuodėmių atleidimą (atgailos sakramentą) grąžina dvasinę sveikatą. Evangelija skleidžia gyvybės kultūrą, meilės civilizaciją, nes būti nuodėmėje, tai pirmiausia būti mirties kultūroje, taigi medikai ir slaugytojai yra pašaukti saugoti žmogaus gyvybę, o tai sutampa su Bažnyčios pozicija – žmogaus gyvybės gynimu. Baigdamas homiliją kunigas pabrėžė, kad kiekvienas žmogus yra Lietuvos vertybė ir visi, ligoniai, kenčiantys taip pat, yra svarbūs ir reikalingi Bažnyčiai.

Po šv. Mišių prie palaimintojo Jurgio Matulaičio altoriaus buvo kalbama litanija į Palaimintąjį, meldžiamasi, kad tėvas Jurgis būtų paskelbtas šventuoju, sugiedota giesmė Marija, Marija. Šeštoji atlaidų diena baigėsi agape Marijonų vienuolyno kieme ir susitelkimu palaimintojo tėviškėje Lūginėje.

Vida Mickuvienė,
Palaimintojo J.Matulaičio draugijos
Marijampolės skyriaus vadovė