Trečioji atlaidų diena prasidėjo konferencija Marijonų gimnazijoje. Konferencijos pradžioje susirinkusieji meldėsi vadovaujami vyskupo Juozo Žemaičio, MIC. Įžanginį žodį prieš paskaitą tarė Daiva Kuzmickaitė, MVS. Paskaitą apie organizuotą Katalikų bažnyčios veiklą mažinant vargą visuomenėje skaitė Lietuvos Caritas gen. direktoriaus pavaduotoja soc. darbo magistrė Janina Kukauskienė. Paskaitininkė aptardama iššūkius ir perspektyvas kėlė klausimą, koks turėtų būti karitietis. Atkreipė dėmesį, kad dažnai karitatyvinė meilė supaprastinama iki dalijimo vargšams sampratos. Lektorė kalbėjo, kad Carito darbe nemaža grėsmių, pavyzdžiui: vargo perteklius, savo paties ribotumo suvokimas, pasikliovimas tik savo jėgomis. Todėl labai svarbus maldos gyvenimas, jis tampa būtinybe. Popiežius Benediktas XVI yra pasakęs, jog tas, kas meldžiasi, nešvaisto savo laiko veltui, net jei padėtis, regis, spaustų neatidėliotinai įsikišti ir reikalautų vien veiksmo. Lektorė akcentavo, jog Caritas pašaukimas – priimti meilę ir ją perduoti kitiems, o dvasinė prasmė – prisidėti prie asmens atpirkimo darbo. Paskaitoje taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į savanorystę, pateikti statistikos duomenys, kiek žmonių nuolat savo laiką skiria savanoriškai veiklai įvairiose šalyse. Paskaitoje taip pat klausytojai buvo supažindinti su LR savanoriškos veiklos įstatymu, jame apibrėžtais veiklos principais, savanorio teisėmis ir pareigomis.

Pasibaigus paskaitai visi buvo kviečiami pasimelsti prie Palaimintojo altoriaus bazilikoje. Maldą vedė Panaros palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyriaus nariai, vadovaujami Vilijos Bandzaitienės. Po maldų prie Palaimintojo altoriaus prasidėjo Šv. Mišios, kurias aukojo vyskupas Rimantas Norvila, vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, MIC bei kunigai iš įvairių Lietuvos vietovių. Giedojo Aukštosios Panemunės choristai. Homiliją sakė kanauninkas Kęstutis Žemaitis. Homiliją pradėjo ištrauka iš II Vatikano dekreto, kuriame sakoma, kad krikščioniškasis pašaukimas yra ir pašaukimas apaštalauti. Kiekvienas bažnyčios žmogus yra įpareigotas darbuotis, apaštalauti. Šiame kelyje svarbiausias įsakymas yra meilės įsakymas. Kalbėtojas citavo ištraukas iš Evangelijos pagal Matą, Evangelijos pagal Joną, kuriose primenama krikščionio pareiga dalintis gerumu, daryti gera. Kaip pavyzdį minėjo Juozapą, apaštalų pramintą Barnabu („Paguodos sūnumi“), kuris turėjęs autoritetą ankstyvųjų krikščionių bendruomenėje. Pagonys, matydami krikščionių gyvenimą, patys atsisakydavo pagonybės ir priimdavo krikščionybę. Homilijoje buvo akcentuojama gero darymas kitam, gailestingumas. Cituojami vyskupo Arūno Poniškaičio žodžiai, pasakyti Dievo Gailestingumo kongrese: „Šiandien žmogus tiesiog desperatiškai ieško meilės, galinčios suteikti saugumą ir viltį. Jis ilgisi gailestingosios meilės. Kas būdinga šiai meilei? Ji išdrįsta mylėti matydama ribotumą, priimdama silpnumą, kaltę, nuodėmę. Ji įgalina mylėti ar būti mylimam, nepaisant nepatrauklių asmenybės bruožų, mylėti kitą, silpną ir pažeidžiamą, nes jo ribotumas yra tas asmenybės aspektas, kurį reikia priimti". Homilijoje minėtas Marijos ir Mortos pasirinkimas (Evangelija pagal Luką). Už savo pasirinkimą Jėzus Mortos nepeikia, tik nori pasakyti, kad tarnystė turi remtis ir tikėjimu. Išganymui reikalingas ir tikėjimas, ir darbai. Kanauninkas Kęstutis Žemaitis baigė homiliją žodžiais: „ Duok Dieve, kad galėtume atlikti ir Marijos, ir Mortos pašaukimą“. Šv. Mišių pabaigoje vyskupas Rimantas Norvila padėkojo visiems dalyvavusiems pamaldose ir pakvietė prie Palaimintojo altoriaus sukalbėti Palaimintojo Jurgio litaniją. Pasibaigus pamaldoms maloniai pabendrauti visi rinkosi į agapę, o vėliau norintieji vyko į pal. Jurgio Matulaičio, MIC tėviškę Lūginėje.
 

Renata Stadulienė
Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo parapija