Jau tradiciniu tapusiu jaunimo piligriminiu žygiu į Palaimintojo tėviškę Lūginėje prasidėjo vyskupo Jurgio Matulaičio MIC paskelbimo Palaimintuoju minėjimo aštuondienis (oktava).
Registracijos, kuri buvo paskelbta iš anksto, metu žygiuoti pareiškė norą 60 jaunų žmonių iš įvairių parapijų: Vilniaus Arkikatedros, šv. Petro ir Povilo, Kauno pal. J. Matulaičio ir Gerojo Ganytojo, Aleksoto, Aukštosios Panemunės, Margininkų, Kudirkos Naumiesčio, Keturvalakių, Marijampolės šv. Vincento Pauliečio ir šv. Arkangelo Mykolo. „Uždek tik, Viešpatie, mūsų širdis Tavo meilės ugnim!“ - tokiais palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžiais alsavo visas žygis ir vakaro programa. Taip pat buvo kviesti renginyje dalyvauti ir savanoriai, kurie padėjo organizatoriams palaikyti tvarką, rūpinosi maisto dalinimu ir žygeivių saugumu.
Jaunimas eidamas į Lūginę meldėsi rožinį, giesmėmis pritariant gitaroms šlovino Viešpatį. Visus labai sustiprino tai, kad kartu ėjo šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas, MIC. Lūginėje šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė Ūdrijos Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas kun. Arūnas Simonavičius. Jaunimas aukojo žvakes – gyvą liepsną, simbolį troškimo, kad Viešpats uždegtų jų širdis savo meilės ugnim, bei skėtį, melsdami Dievą, kad Jis apsaugotų ne tik nuo lietaus, bet ir nuo įvairių negandų. Viešpats čia pat ir išklausė – kol buvo aukojamos šv. Mišios, pradėjo kauptis lietus, dangaus pakraščiuose nudundėdavo griaustinis, tačiau netrukus debesys išsisklaidė ir nakvynė bei žygis atgal kitą dieną buvo palaiminti – lietaus nebuvo.
Po vieningos maldos visi vaišinosi sočia kareiviška koše. Tuoj pat po vakarienės šalia koplyčios ant apvytusio ir kvapnaus šieno susėdę glaudžiu ratu godžiai klausėsi kun. Arūno gyvai plėtojamo pal. Jurgio šūkio „Uždek tik, Viešpatie, mūsų širdis Tavo meilės ugnim!“, o vėliau, pasiskirstę į grupeles, pasidalino savo mintimis, patyrimais, kaip jiems sekasi susitikti Dievą gyvenime, leisti Jam uždegti širdį Savo meilės ugnimi ir melstis. Po darbo grupelėse visi susirinko prie koplyčios, kur stebėjo iš Vilniaus atvykusio KRIKŠČIONIŠKO teatro rodomą spektaklį „Paskutiniosios tėvo valios trimitas“.
Trumpai atsikvėpę ir aprimę vėl susirinko prie koplyčios, kur kunigas teol. lic. Gintaras Urbštas paaiškino, kas yra užtarimo malda, kada ir kas gali ja melstis, ką ji reiškia. Visi norintys (o jų buvo tikrai daug) galėjo atlikti išpažintį, už juos buvo meldžiamasi užtarimo malda. Kol vyko išpažinčių klausymas ir užtarimas malda, Marijampolės, Kauno ir Lazdijų jaunimas šlovino Viešpatį giesmėmis. Jau po vidurnakčio visi rinkosi į koplyčią, kad apsivalę nuo nuodėmių, atviri ir tokie, kokie yra, susitiktų Dievą Švč. Sakramento naktinėje adoracijoje. Čia kiekvienas turėjo galimybę parašyti savo pasiryžimus ir padėkas Dievui ant audeklo, Marijampolės jaunimas pravedė pamaldas su Taize giesmėmis.
Per naktį pamainomis budėję prie Švenčiausiojo sunkokai kėlėsi, bet po bendros maldos bei pusryčių nuotaikingai ir sparčiai išžygiavo atgal į Marijampolę. Vėl buvo kalbamas rožinis, Viešpats šlovinamas giesmėmis ir kiekvienas sutiktas kelyje apdovanojamas nuoširdžiomis šypsenomis bei pasisveikinimais, kurie praeivius skatino atsakyti tuo pačiu. Ar nebus tik čia Viešpats įžiebęs ugnies mūsų širdyse?
Liepos 10-osios, sekmadienio, pirmosios atlaidų dienos, sumos šv. Mišiose, kurias aukojo vyskupas Juozas Žemaitis MIC, piligrimai ir visi, esantieji bažnyčioje, dėkojo Dievui už suteiktas malones, meldė palaimintojo J. Matulaičio užtarimo, aukojo kelionėje iš Lūginės surinktas lauko gėles kaip jaunatviško solidarumo simbolį, audeklą su nakties adoracijoje užrašytomis padėkomis Viešpačiui bei naujas votas, kurios po šv. Mišių buvo pašventintos prie pal. Jurgio Matulaičio altoriaus. Čia taip pat visi suklupę meldė Palaimintojo užtarimo, buvo pasakytas liudijimas apie stebuklingą pagijimą po ilgai kankinusių skausmų, nuoširdžiai prašant pal. Matulaičio užtarimo.
Pirmoji aštuondienio diena baigėsi agape vienuolyno kiemelyje, kur visi – tiek piligrimai, tiek tiesiog atvykę į atlaidus - vaišinosi ir bendravo, o po to kupini Dievo palaimos skirstėsi namo.

Rima Malavickienė