Marijampolėje kasmet iškilmingai švenčiamas pal. Jurgio Matulaičio, MIC, minėjimo aštuondienis (oktava), minint Palaimintojo paskelbimo Lietuvoje ir jo kūno perkėlimo į altorių dieną, liepos 12-ąją. Tradiciniais tapę atlaidai sutraukia tikinčiuosius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Pagrindinė minėjimo diena šiais metais – liepos aštuonioliktoji.

Liepos 10-oji – palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, atlaidų išvakarės šįmet, kaip ir kiekvienais metais, prasidėjo piligriminiu jaunimo žygiu į Pal. Jurgio tėviškę Lūginę. Jaunimas eidamas į Lūginę meldėsi rožinį, giesmėmis šlovino Viešpatį.

Tik atvykus, prasidėjo Šv. Mišios arkivyskupo J. Matulaičio koplyčioje, kurioms vadovavo ir homiliją sakė kun. Piotr Wojtonis, MIC. Giedojo jaunimas susirinkęs iš Kalvarijos, Kauno parapijų ir Marijampolės bazilikos, prašė Palaimintojo Jurgio įvairių malonių, aukojo atnašas. Kaip piligrimystės žemėje ženklą jaunimas prie Viešpaties altoriaus nešė batus, kad keliaudami šiais žemės keliais visada eitų su Dievu, nešė knygą, kaip žinių ir išminties simbolį, prašydami, kad siekdami žemiškosios išminties nepamirštų dangiškosios, aukojo rožinį, kuriuo meldėsi keliaudami link pal. Jurgio tėviškės, kad per maldą galėtų glaustis prie Švč. Mergelės Marijos tada, kai sunku ir tada, kai lengva.

Po Šv. Mišių visų laukė kareiviškos košės vakarienė. Pasisotinę visi rinkosi koplyčioje klausytis konferencijos. Po konferencijos vyko vakaronė, kurios metu giedojo krikščioniškos muzikos grupė „Ichthus“ iš Vilniaus. Pasibaigus koncertui, visi šiek tiek aprimę vėl ėjo į koplyčią, kur šįkart prasidėjo naktinė Švč. Sakramento adoracija ir užtarimo malda. Jaunimas atliko išpažintį ir švaria sąžine jungėsi bendroje maldoje, prisėdėjo subtilia giesme prie Viešpaties garbinimo. Sekamdienį ryte, visi sugrįžę į Marijampolę, dalyvavo Šv. Mišiose už jaunimą

Liepos 11-oji – pirmoji palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, atlaidų diena išsiskiria iš oktavos aštuondienio tuo, kad 11-os valandos šv, Mišių metu buvo meldžiamasi kartu su apie dviem šimtais piligrimų iš Varmijos arkivyskupijos (Olsztyn, Lenkija), pėsčiomis keliaujančių į Vilniaus Aušros Vartų šventovę. Tai jau dvidešimtoji tokio pobūdžio piligrimystė, kasmet organizuojama nuo 1991 m. Vietinės bendruomenės nariai organizavo šiltą piligrimų priėmimą Kumelionių kaime, o prie šventovės durų juos pasitiko parapijos klebonas A. Šidlauskas, MIC, Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai ir jaunimas.

Šv. Mišių metu giesmės, Švento Rašto ištraukos skambėjo lenkų ir lietuvių kalbomis, ypatingai atsiliepdamos tikinčiųjų širdyse: Štai ši diena Dievo mums duota... Nuolankieji, ieškokite Dievo ir atgis jūsų širdys...

Sumos šv. Mišių metu, kurias aukojo vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, buvo meldžiamasi už jaunimą, giedojo Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios jaunimo choras, vadovaujamas Almos Sakalauskienės. Vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, homilijoje apžvelgė ypatingą Palaimintojo darbą, pabrėždamas, jog mes visi turime iš ko imti pavyzdį, į ką lygiuotis. Liturgijos metu atnašas nešė jaunimas iš Kauno. Buvo aukojamos žvakės, kaip Jurgis Matulaitis sakė: “Duok, kad sudegčiau kaip ta žvakė ant altoriaus nuo darbo kaitros ir meilės ugnies dėl Tavęs ir Tavo Bažnyčios.“ Jaunimas priskynęs lauko gėlių Palaimintojo tėviškėje, jas nešė prie Viešpaties altoriaus kaip savo jaunystės, gėrio, grožio simbolį, prašydami, kad kaip tos gėlės žydėtų paprastumu, nuolankumu savo artimui.

Po Šv. Mišių visi susibūrė prie Palaimintojo altoriaus, kur buvo liudijama apie gautas malones ir sudedamos votos, jų buvo keturios. Parapijos klebonas perskaitė keletą liudijimų apie malones, gautas užtariant Palaimintajam. Liudijimuose buvo rašoma apie pagijimą nuo vėžio, motinos maldas dėl iš armijos grįžusio sūnaus priklausomybės, sunkia alergijos forma sirgusiąją bei vienuolės liudijimas apie savo pašaukimą. Iškilmingos pamaldos baigėsi malda į palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį, MIC.

Po agapės, išlydėję lenkų piligrimus, tikintieji vyko į Palaimintojo tėviškę Lūginę, kur koplyčioje susikaupė Švenčiausiojo Sakramento adoracijai. Apmąstyta palaimintojo arkivyskupo mintis, jog nereikia niekad gailėti savo dvasiškam ištobulinimui nei laiko, nei triūso, reikia tam svarbių svarbiausiam darbui visa širdimi atsiduoti.

Vida Mickuvienė, Palaimintojo J.Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė,
Neringa Vilkauskaitė, Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo parapijos jaunimo atstovė