„Pasilikimas Dievo artumoje duoda daug vaisių...“

Ką reiškia pasilikimas Dievo artumoje kiekvieno asmens ir bendruomenės gyvenime,- buvo svarbiausia mintis trečiosios Palaimintojo atlaidų dienos, liepos 9 dienos, katechezėje, kurią sakė kunigas Giedrius Juozas Bakūnas MIC. Diena, skirta Katalikiškiems judėjimams bei bendruomenėms, kai meldėmės už maldos grupių, tikinčiųjų draugijų, bendruomenių ir judėjimų narius.

Kunigas kvietė įsiklausyti į Viešpaties žodžius: ...Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių... pasimokyti arčiau Dievo gyventi ir šiuose atlaiduose prašyti palamintojo Jurgio užtarimo žengiant dar vieną žingsnelį šventumo link, kadangi būti šventu turėtų būti kiekvieno krikščionio siekis, kiekvieno iš mūsų siekis. Todėl šiandien kelkime akis į dangų ir melskimės už maldos grupių, tikinčiųjų draugijų, bendruomenių ir judėjimų narius. Buvimas ir pasilikimas Dievo artumoje žmogui duoda daug vaisių, kurie pašauktojo žmogaus gyvenime gali pasireikšti: meile, džiaugsmu, ramybe, kantrybe, didžiadvasiškumu, gerumu, maloningumu, romumu, ištikimybe, kuklumu, susivaldymu ir skaistumu. O pasilikti Viešpatyje - tai vykdyti Jo valią. Pal. Jurgis Matulaitis rašė: Duok Dieve, kad aš, savęs išsižadėjęs visiškai, kaskart labiau Tavyje ir Tavo šventoje valioje paskęsčiau. Palaimintasis gerai suprato, kas yra visos malonės šaltinis, bet vis sau pačiam primena ir mus moko atsisakyti viso to, kas nutolina nuo Dievo - prašyti malonės vykdyti ne savo valią, bet Dievo. „Dievo pirma visa ko ieškoti“, Jam nusižeminti, nes net ir švenčiausi norai, kai jie nėra pradėti nuo „ klauptis ant kelių“ gali duoti menkų vaisių. Palaimintasis Jurgis savo ‚Užrašuose‘ be paliovos sau pačiam primindavo ir šiandien mums primena, kad visų pirma yra reikalinga siekti pačiam būti Dievo artumoje, kelti akis į dangų, o po to kitus patraukti prie To, prie kurio pačiam yra gera būti. Reikia pirmiausia pačiam Dievo keliais imti vaikščioti, o paskui jau rūpintis, kad ir kiti imtų tais pačiais Dievo keliais vaikštinėti, ir kitus reikia rūpintis patraukti paskui save, ypač savo pavyzdžiu,- rašys Palaimintasis.

Tai yra mums, maldos grupių, tikinčiųjų draugijų, bendruomenių ir judėjimų nariams, puikus pavyzdys, išgyventas paties palaimintojo Jurgio Matulaičio. Visada būti Dievo artumoje. Duok, Dieve, malonės, kad šie vaisiai jau šiandien ir dabar kiekviename iš mūsų pasireikštų, kad ištartume, kartu su palaimintuoju Jurgiu Matulaičiu jau šiandien ir dabar: Dieve mano, Dieve. Kaip saldu Tau tarnauti!

Šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, jam padėjo kunigai iš Aleksoto, Prienų, Alytaus, Marijampolės dekanatų. Pradėdamas iškilmę Jo ekscelencija pasidžiaugė šių dekanatų tikinčiųjų ir palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijų žmonėmis, ypač išskirdamas Šlienavos parapiją, iš kurios atvyko 50 piligrimų. Buvo maldininkų ir iš Kėdainių, Pasvalio. Artėja žmonės prie Dievo ieškodami Palaimintojo užtarimo.

Pradėdamas homiliją vyskupas priminė mums Šv. Rašto ištrauką – „kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20); tai ne tik kvietimas bendrystei, ne tik padrąsinimas maldai, bet ir patikinimas, kad Jėzus yra su mumis, o bendruomenėms - tai užtikrinimas, paskatinimas bendrai veiklai. Prisimindami Paskutinę vakarienę pajuntame, kad mokiniai yra vienos sielos (išskyrus Judą), bet svarbiausias asmuo – Kristus. Jo buvimas praturtina bendruomenes. Tai parodo ir dviejų bendrakeleivių į Emausą pavyzdys. Atpažinę Jėzų, jie skuba atgal keliolika kilometrų, kad pasidalintų džiaugsmu su kitais Jo mokiniais. Apmąstant bendruomenių gyvenimą ir veiklą, reikia išryškinti ne tik galimybę būti su Kristumi, bet ir augti tikėjime, tobulėti tarnystėje ir pasišventime, pajusti didžiulę palaimą duodant, atiduodant save, ne tik gaunant. Tai ir yra pašvęstojo gyvenimo pašaukimas – išskirtinė dvasinė tarnystė. Tik bendruomenėse dažnai subręsta įvairūs pašaukimai, užsidegimas kilti ir kelti, kaip sakė Palaimintasis, žmones bendram veikimui. Palaiminga tikinčiųjų bendrystė.

Rimtis, susikaupimas, nuoširdus pamaldumas gaubė mūsų baziliką per visas tradicines iškilmių dienos dalis: maldas Palaimintojo koplyčioje, pasivedimo pamaldas, Gailestingumo vainikėlio maldą pal. Jurgio Matulaičio tėviškėje Lūginėje. Negalima nepaminėti ypatingai giedojusio Išlaužo parapijos choro, kuriam vadovavo pats klebonas Vilius Sikorskas, bažnytinės muzikos magistras, teologijos mokslų daktaras, Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktorius. Visas atlaidų dienas Rožinio maldą vedė diakonas Saulius Andriuška, Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius.

Rytoj, liepos 10 d., atlaiduose Švietimo ir žiniasklaidos darbuotojų diena. Melsimės už tikybos mokytojus, katechetus ir visus švietimo bei žiniasklaidos darbuotojus. Katechezę skelbs kun. soc. m. lic. Linas Baltrušaitis, jis dalinsis įžvalgomis apie tai, ką šiais laikais reiškia būti mokytoju, lyderiu ir tiesos nešėju, ką reiškia tikėti, gyventi ir dalintis autentiška žinia, plaukiančia iš Dievo.

Vida Mickuvienė, palaimintojo J. Matulaičio draugijos
Marijampolės skyriaus vadovė

 Daugiau nuotraukų rasite facebook paskyroje