Be Marijos nebūtų Jėzaus, – sako Motina Teresė

Liepos 16-oji – Marijos mylėtojų diena ir Mariologinio kongreso pradžia

Su Marijampolės dekanato tikinčiaisiais bei palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariais iš Kazlų Rūdos ir Marijampolės skyrių meldžiamės už Marijos legiono, Gyvojo Rožinio narius ir kitus Švč. Mergelės Marijos mylėtojus. Bet ši diena ypatinga buvo tuo, kad prasidėjo Mariologinis kongresas, kur į miesto Kultūros centrą dalyvauti tarptautinėje konferencijoje plūdo marijampoliečiai ir piligrimai iš įvairių Lietuvos vietų. Konferenciją moderavo profesorius teologijos daktaras Kęstutis Žemaitis ir socialinių mokslų daktarė sesuo Daiva Kuzmickaitė. Kongreso dalyvius pasveikino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Valančius. Abiejose konferencijos dalyse – rytinėje ir popietinėje – buvo perskaityta po 3 pranešimus. Šeštadienio konferencija baigėsi koncertu „Teskamba giesmė Tau, Marija“ , kuriame giedojo ir dainavo puikus solistų duetas: Vaida Genytė ir Egidijus Bavikinas, jiems akompanavo Beata Andriuškevičienė. Pranešimų komentarus ir apžvalgą parengė sesuo Daiva.

Vysk. dr. Kęstutis Kėvalas „Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje reikšmė šiandienos Lietuvai“. Dievo Motinos apsireiškimas Šiluvoje – tai Dievo įsiveržimas į žmogaus tikrovę ir žinia mums, kad Jis išaukština mažuosius. Šiluvoje Mergelė Marija pasako: “Čia buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Ji įspėja, jog žmogus tampa tik vergiška jėga kasdienybei aptarnauti, jis praranda savo žmogiškąjį orumą. Dievo Motina kviečia atkoduoti šį žmogaus vertinimą. Caritas atliktas tyrimas apie Lietuvos situaciją Europos valstybių kontekste atskleidžia skaudžią tikrovę: mes pirmaujame neigiama prasme daugelyje sričių: emigracijos, savižudybių, patyčių, vaikų skaičiumi vaikų globos namuose, kalinių skaičiumi ... ir šviesolaidžio paplitimu. Popiežius Pranciškus mums duoda gaires, ką turime daryti: Eiti į periferiją, pasiekti visuomenės pakraščius, palikti savo komforto zoną; Bažnyčią laikyti karo lauko ligonine: susitelkti į esminių dalykų darymą (kai reikia perpilti kraują, netyrinėjamas cholesterolio kiekis); Gailestingumas vargšams (Lietuvoje vaikų globos namų vaikų skaičiai didžiuliai, o šeimų, pasiryžtančių globoti ar įsivaikinti mažėja).

Kan. Dr. Prof. Kęstutis Žemaitis „Marijampolė – Marijos miestas“ Turėtume ieškoti atsakymo „Ar Marijampolė Marijos miestas?“ Tam reikalingi kriterijai: dokumentai, pamaldumo ženklai. Patikimų dokumentų, patvirtinančių marijinį miesto charakterį, nėra. Daugiausia, ką galima rasti, yra vysk. A. Baranausko vykdyta vyskupijos parapijų apklausa. Klausimyne ir Marijampolės parapija teikia informaciją, kad būta 9 dienos atlaidų (pvz., Grabnyčių, gruodžio 8 d.) įvairių pamaldumo Marijai praktikų. 1946 m. atlaidų sumažėja. Priežastis neaiški. Verta prisiminti ir pažymėti žinomą pasakojimą apie grafienės Butlerienės rožančiaus kelią. Gal nebūtina šį kelią apsodinti liepaitėmis, tačiau tam galima rasti tinkamą ir priimtiną būdą.

Sesuo Mgr. Viktorija Plečkaitytė MVS „Švč. Mrgelės Marijos reikšmė pal. Jurgio Matulaičio gyvenime“. Palaimintojo Jurgio Matulaičio raštuose, laiškuose randame rašant apie atsidavimą Mergelei Marijai. Jautriai, švelniai pavedant save Jos motiniškai globai. Sakoma, kad Palaimintasis, sunkiai sirgdamas padarė pasižadėjimą Mergelei Marijai, kad, jei pasveiks, Dievo Motinos garbei įkurs vienuoliją. Ar tai buvo marijonų, ar vargdienių seserų vienuolijų įkūrimas, nėra žinoma. Palaimintasis tiek marijonų, tiek Vargdienių seserų vienuolijų Vedamojoje mintyje ir dvasioje, tiek ir Konstitucijoje koncentruotai, bet esmingai pasako, jog vienuoliai turi praktikuoti Mergelės Marijos evangelines dorybes ir kad Nekaltoji Mergelė Marija yra ypatingoji vienuolijų globėja, tad „ji teparodo [...] kelią ir tepadeda drauge su Kristumi gyventi ir mirti, drauge kentėti ir viešpatauti“ (VMD 12).

Kun. Dr. Janusz Kumala MIC „Šv. Stanislovo Papčinskio marijinis pamaldumas“. Šv. Stanislovas Papčinskis tik ką Popiežiaus Pranciškaus paskelbtas šventuoju. Papčinskis nuo mažens motinos paaukotas Dievo Motinai, visą gyvenimą buvo pamaldus Mergelei Marijai. Papčinskio gyvenamasis laikotarpis laikytas Marijos garbinimo paplitimo aukso amžiumi. Stanislovas Papčinskis baigęs mokslus, dėstė retoriką, įstojo pas pijorus, tapo žymus pamokslininkas intelektualų tarpe, būsimojo popiežiaus konfesarijus. Pijorų vienuolyne Šv. Stanislovas griežtai laikėsi vienuolijos regulos. Vedamas uolumo Nekaltai Pradėtajai, išstojo iš pijorų ir įkūrė Nekaltos Pradėtosios vienuoliją, parašydamas regulą „Norma vitae“, paremtą dešimčia Mergelės Marijos dorybių. Pagrindiniu uždaviniu iškelia Nekaltai Pradėtosios garbės sklaidą, viena iš priemonių – abitas baltos spalvos. Regulą Papčinskis papildo: šalia pamaldumo Mergelei Marijai atsiranda ir malda už žuvusius kareivius, malda už mirusiuosius bei pagalba parapijų klebonams – apaštalavimo dimensija. Visi Šv. Stanislovo Papčinskio raštai – sielovadiniai tekstai apie Nekaltai Pradėtąją. Marija pilna šv. Dvasios nuo prasidėjimo momento. Marijos gyvenimas yra pavyzdys žmonėms.

Kun. Dr. Prof. Rimas Skinkaitis „Švč Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo slėpinys vakar ir šiandien“. Jei nori šiais laikais ką nors įžeisti, pasakyk, kad tas žmogus dogmatiškas. Dogma tarsi įgauna neigiamą atspalvį. Tačiau Katalikų Bažnyčioje dogmos reikšmė teigiama, ji reiškia „tiesą“. Mūsų tikėjimo kelionėje dogmos yra Dievo dovanotos tiesos, padedančios pilniau išgyventi savo tikėjimą. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogma ne iš karto atsirado. Jos supratimas atsirado procese: iš pradžių Bažnyčios tėvai svarstė, ar Mergelė Marija gimė be gimtosios nuodėmės, ar nepadarė kitų nuodėmių. Šiuos klausimus svarstė ir šv. Augustinas. Palaipsniui prieita supratimo, kad Dievo Motina apsaugota nuo gimtosios nuodėmės ir bet kokios nuodėmės. Paskelbus Nekalto Pradėjimo dogmą po kelių metų 1671 m. buvo įkurta marijonų vienuolija. Verta pastebėti, kad Dievo Motina buvo Nekalta Pradėtoji, o Jėzus – prasidėjo iš Šventosios Dvasios ir tapo žmogumi.

Kun. Dr. Andris Ševels MIC „Mater Misericordiae Šv. Jono Pauliaus II teologijoje“. Motina Teresė protestantui, paklaususiam, dėl ko ji meldžiasi Dievo Motinai, pasakė: „Be Marijos nebūtų Jėzaus“. Po kiek laiko šis protestantas tapo kataliku. Gailestingumo Dievo Motinos atvaizde – Aušros Vartų Dievo Motinos rankos sukryžiuotos. Dvi Marijos rankos reiškia dvi mūsų tikėjimo tiesas – Marijos Fiat Apreiškimo metu, kai Ji angelui pasako taip ir Fiat Atpirkimo metu – kai po Sūnaus kryžiumi ji priima Dievo valią – kad Sūnus turi būti paaukotas už žmonių nuodėmes. Apreiškimas ir Atpirkimas – dvi Gailestingumo žinios. Neatsitiktinai popiežius Pranciškus Gailestingumo metams „Misericordiae vultus“ paskelbia gruodžio 8 d. Marija yra tikėjimo ir susivienijimo su Dievu pavyzdys. Gailestingumas turi tapti gyvenimo būdu.

Aukodamas Šv. Mišias vyskupas R.Norvila pasidžiaugė prasidėjusiu kongresu ir aktyviu tikinčiųjų dalyvavimu, pakvietė bendrystei su Šventąja Dvasia, atsiprašymui gerąjį Dievą už savo netobulumus. Homiliją sakė kunigas teologijos daktaras Rimas Skinkaitis, kuris savitai pateikė Šv. Rašto citatą apie 72 mokinius, Jėzaus pasiųstus į pasaulį. Pašaukimo esmė tradiciškai suvokiama – būti sėjėju. Tai ne tik sėja, bet ir darbas Viešpaties vynuogyne. Jėzaus atėjimo prasmė – sunaikinti blogį. Jėzus nori, kad nė viena varpa, nė vienas žmogus nepradingtų. Savo sūnaus rankomis Dievas gelbsti žmogų. Jėzus į talką kviečiasi pagalbininkus, savo bičiulius ir sekėjus, taip Dievas nori išgelbėti žmogų kito žmogaus rankomis ir širdimi. Viešpats primena kiekvieno krikščionio pašaukimą šiandien – priminti mūsų laikų žmogui, kad be materialaus pasaulio dar yra visa pranokstanti Dvasia – Asmuo. Priminti pasauliui, kad tik Dievo dėka visa egzistuoja ir kad Dievo dėka mes galime turėti ateitį. Homileto pamokslo gairės: mes padėsime Kūrėjui išgelbėti žmones kalbėdami apie Dievą; Dievas yra vienintelė tiesa, padedanti žmogui susivokti šiame pasaulyje ir pasiekti laimingą amžinybę; liudijant tikėjimą reikia tam tikros aukos priešiškame mūsų dienų pasaulyje; pasauliui gyvybiškai reikia Dievo ir Jo tiesos; Viešpats nori, kad jam dirbantis žmogus būtų laisvas nuo daiktų, turto, gerbūvio, kad visas jo dėmesys būtų sutelktas į žmogų – grūdą; liūdniausia, kad visas materialus balastas atima vidinę ramybę. Kunigas Rimas baigdamas homiliją apibendrina: dėkokime Dievui už Jo rodomą pasitikėjimą ir melskime, kad kiek galima daugiau išgirstų Kristaus kvietimą (pjūčiai trūksta darbininkų), nesigėdytų liudyti tikėjimą, kad kuo daugiau krikščionių suprastų Dievo rūpestį žmogumi ir jo ateitimi ir užsidegtų kilniu noru prisidėti prie kito žmogaus išganymo.

Šeštadienis – diena, skirta Mergelei Marijai, todėl po Šv.Mišių, po antrosios konferencijos dalies vėlai vakare rinkosi piligrimai ir marijampoliečiai giedoti Jai skirtą Akatistą, kurį vedė kunigas Arūnas Simonavičius. Šios dienos iškilmė baigėsi žiburių procesija Marijampolės miesto gatvėmis. Vigilija nušvito ypatinga šviesa ne tik joje dalyvavusiems, bet ir tiems marijampoliečiams, kurie išėjo iš savo namų, kavinių ar telkėsi Poezijos parke. Per miestą nuvilnijo žinia, perduota giesmės „Sveika sveika, Marija“ užburiančia melodija, kurią dar sustiprino paslaptinga nakties rimtis. Niekam nesinorėjo skirstytis, todėl daugelis suklupo prieš Viešpatį Švenčiausiojo Sakramento adoracijoje.

Vida Mickuvienė, Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos
Marijampolės skyriaus vadovė

Nuotraukos Vilkaviškio vyskupijos ir autorės