KUNIGŲ IR PAŠVĘSTŲJŲ DIENA

Labai gali būti, kad būtent ši atlaidų aštuondienio diena būtų pati svarbiausia ir brangiausia pačiam pal. Jurgiui Matulaičiui. Nors buvo profesoriumi, dirbo socialinį darbą, netgi ėjo diplomatinę tarnystę, vis dėlto būtent kunigystė ir ypač vienuolinis gyvenimas buvo vienintelis tikrasis jo pašaukimas ir gyvenimo kryptis. Kunigams ir vienuoliams skirta ir didžioji dalis lietuviškųjų pal. Jurgio konferencijų dvasinėmis temomis, kurias neseniai pavyko atrasti. Būtent šiuo paveldu ir remsis šios dienos katechezė, kurią skelbs teologijos mokslų daktaras kunigas Kęstutis ŽEMAITIS, Katalikų Teologijos Fakulteto VDU dėstytojas ir Marijampolės kolegijos kapelionas. Šią dieną, pasivesti pal. Jurgio užtarimui, prašyti jo tėviškos globos, patarimo, padrąsinimo, įkvėpimo bursis kunigai ir broliai bei sesės vienuoliai iš įvairių pašvęstojo gyvenimo bendruomenių lietuvoje. Tikriausiai atskubės ir pasauliečių institutų ir kitų pašvęstojo gyvenimo formų atstovai. Daugelis iš jų gerai žino, kad pal. Jurgis išgirdo Dievo balsą, kviečiantį ne tik jį patį eiti kunigystės ir vienuolystės keliu, bet ir kitiems šį kelią rodyti ir juo jau einančius palydėti, sustiprinti. Atsiliepdamas į šį kvietimą, pal. Jurgis ne tik atnaujino beišnykstančią Marijonų vienuoliją, bet įsteigė ir dvi moterų vienuolijas: Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seseris ir Seseris Jėzaus Eucharistijoje tarnaites. Taip pat padėjo keliolikai vienuolijų pertvarkyti jų įstatus pagal to metų Bažnyčios reikalavimus, vedė rekolekcijas vienuoliams ir kunigams, rūpinosi kunigų seminarijomis, buvo nuodėmklausys, dvasios vadas ar tiesiog vyresnis bičiulis ir tėvas daugybei kunigų ir vienuolių. Tad rytoj, atvykę į Marijampolę ir dalyvaudami katechezėje 11.00 val., Rožinio maldoje 11.30 val., šv. Mišiose 12.00 val., Pasivedimo pal Jurgiui maldoje 13.45 val. ir mažojoje piligrimystėje Lūginėje 15.00 val., darykime tai, kas labiausiai džiugins pal. Jurgio širdį - melskimės už mums tarnaujančius kunigus, pašvęstuosius brolius ir seseris, prašykime jiems ir jų bendruomenėms tėvo Jurgio (taip derėtų jį vadinti kaip vienuolį) užtarimo. Ir nepamirškime, kad tėvas Jurgis – ir pašaukimų ugdytojas. Tad paveskime jam mūsų jaunimą, kad kuo daugiau širdžių užsidegtų ta ugnimi, kuria liepsnojo jo širdis – visiškai pasišvęsti Dievui ir Bažnyčiai.

Viktorija Plečkaitytė MVS