Palaimintasis ir šių dienų moderni malda

 Liepos 12 d., penktadienis. Šeštoji diena praturtinta vakarinėmis Šv. Mišiomis ir Vidinio išgydymo pamaldomis, kurių metu buvo meldžiamasi užtarimo malda, o susirinkusi bendruomenė šlovino ir giedojo kartu su šlovinimo grupe iš Vilniaus Šv. Dvasios parapijos. 

 Kartu su Vilkaviškio dekanato maldininkais meldėsi didelė grupių piligrimų, kuriuos, kaip kiekvieną dieną paskelbė Bazilikos klebonas Giedrius Bakūnas MIC. Tai tikintieji, atvykę kartu su PJM draugijos nariais iš Ratnyčios ir Druskininkų, Kybartų, Punsko, Kauno, Lazdijų, Pivašiūnų, Vilniaus. Giedojo Vilkaviškio Katedros choras (vadovas Saulius Bieliūnas, vargonavo Lina Rekevičienė).

Šv. Mišias celebravo arkivyskupas  Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo  Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir įvairių dekanatų kunigai. Katechezę ir homiliją skelbė kunigas br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM, Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro projekto vadovas. Prisistatydamas, kaip turintis 40 metų kunigystės ir įvairių veiklų bei misijų patirtį, o šiuo metu palydintis onkologinėmis ligomis sergančiuosius, brolis Benediktas daugiausia dėmesio skyrė maldai. Maldai, kuri mūsų dienomis gali būti ir kitokia – moderni malda. Pvz., onkologiniame centre maldos metu labai svarbi muzika, vizualizacija, kai meldžiantis žiūrima į ikoną. Mūsų  centre ir šokama, pvz., Šv. Pranciškaus „Saulės giesmė“ yra meldžiamasi šokant. Labai paveikus yra tų pačių kreipinių kartojimas: „ ateik, Viešpatie Jėzau…“ Kartojimas ir kartojimas padeda įaugti į maldos būseną. Svarbi maldos forma yra ir rašymas. Rašymas  kaip maldos būsena, pvz., laiškas Palaimintajam, kuriame išreiškiami savi jausmai ir sustiprinamas  dvasinis ryšys. Malda gali būti pritaikyta mūsų amžiaus laikui. Šiandienos tikintysis gali ir turėtų pasinaudoti technologijomis, nes šiandien be interneto neįsivaizduojamas pasaulis. Sukurti virtualią maldos grupę, rašyti savo žodžius, poeziją, nes per rašymą teisingiau formuluojamos mintys, išsireiškimai, žodžiai. Svarbu ir meditacija, net kvėpavimo pratimai su malda. Kai kas nors sujaudina, atsisėsti ir ramiai kartoti: Jėzau, ateik; Viešpatie, ateik…jei žmogus nesimeldžia, daug praranda, neišpildo socialinės misijos. Tik meldžiantis gaunamas Šventosios Dvasios nušvitimas, tai didžiulė jėga, nes  malda padeda psichologiškai susitelkti į pozityvius dalykus (kas būtų su onkologiniais ligoniais, jei jie nusigręžtų nuo Dievo? – labai greitai užgestų). Didžiausias modernios maldos privalumas – dvasinis augimas.

Daug buvo pasakyta apie maldos reikšmę ribinėse situacijose: kare, susitikus su mirtina liga. Malda labai stiprina bendruomenes, atlieka sielovados, sielogydos darbą, pašalina mirties baimę, turi poveikį fizinei sveikatai, pašalina mirties baimę. Ramina tai, kad jaunoji gydytojų karta jau supranta maldos dvasinį poveikį sveikatai, jos (maldos) poveikį sunkiausiomis mūsų gyvenimo akimirkomis. Stiprus palaikymas žmogaus išeinančiojo, kai vieną jo ranką laiko kunigas, o antrą – Dievas.

Baigdamas katechezę brolis Benediktas  kvietė visą Bažnyčią melstis, kad daugiau būtų tikinčių Lietuvoje, kūrėjų, jaunosios kartos gydytojų, kurie jau supranta maldos galią.

Homilijoje jau buvo susitelkta į Palaimintojo asmenį, daug cituota iš jo „Užrašų“, išryškinant, kad tėvas Jurgis yra atvertas mums visiems per Dievo meilę. Jo ryšys su Dievu yra pati jo būties esmė, tapatybė, jo siela Dieve skendi. Palaimintasis yra naujųjų laikų pranašas, todėl su ligoniais centre meldžiamės prašydami  jo užtarimo.

Šeštoji diena praturtinta vakarinėmis Šv. Mišiomis ir Vidinio išgydymo pamaldomis, kurių metu tikintieji  meldėsi užtarimo maldas ir giedojo kartu su bendruomene „Gailestingumo versmė“ ir šlovinimo grupe „Jesės atžala“.

Vida Mickuvienė, PJM draugijos Marijampolės skyriaus vadovė

Nuotraukos Tomo Vitkausko ir Donato Pranckevičiaus