Taigi Kristaus gyvenimo tikslas turi tapti ir mano gyvenimo tikslu...

(palaimintasi Jurgis Matulaitis)

Trečioji atlaidų diena, liepos 9, buvo skirta tikinčiųjų draugijų, taip pat maldos grupių, bendruomenių ir judėjimų bažnyčioje nariams. Tai  Aleksoto ir Prienų dekanatų diena. Iškilmėje dalyvavo ir kitų dekanatų kunigai, piligrimai iš Garliavos, Vilniaus, Šilalės, Tauragės, Radviliškio, Baisiogalos, Kauno bei Prienų. 

Šv. Mišias celebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, concelebravo didelė grupė kunigų iš įvairių dekanatų. Katechezę bei homiliją skelbė teologijos licenciatas Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios klebonas Jonas Cikana.  Kunigas apžvelgė temas, susijusias su bendruomenių diena, bendruomeniškumo apraiškomis Palaimintojo gyvenime ir veikloje. Apmąstė blogio ir pikto atsiradimą nuo pirmųjų tėvų pasirinkimo iki mūsų dienų situacijų. Kalbėdamas apie bendruomeniškumą kunigas akcentavo, kad pirmiausia vieni kitiems esame tikėjimo liudytojais, kad stogas, galintis suburti tokią daugybę draugėn, tai bazilikos stogas, kur yra pal. Jurgio relikvijos. Ir iškėlė klausimą: ką jis čia mums, susirinkusiems bazilikoje, pasakytų? Pirmiausia  išgirskime jo, vyskupo, šūkį, paimtą  iš apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams (12,21): „Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“. Bet kaip pažinti blogį? Nes šių dienų pasaulis labai įvairiai mums pristato, kas yra blogis? Norint jį (blogį) pažinti, reikia prisiminti pirmųjų tėvų pasirinkimo istoriją. „Nors Dievas buvo įspėjąs neskinti  vaisiaus nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio, bet  vilionės, kad gal galiu būti kaip Dievas, nuvilnija per visą žmonijos istoriją... Vis ir vis sėdam į Dievo vietą, akivaizdų blogį versdami vadinamu gėriu“. Kunigas Jonas pateikė mintis iš Tarptautinio teologijos simpoziumo  „Meilės įgyvendinimas asmenų ir bendrijų dialoge – pal. Jurgio Matulaičio Teologinė Idėja“ (2002 m. Varšuva);  ses. dr. Janinos Samolewicz pasisakymą „Teologinė pal. Jurgio Matulaičio idėja – meilės įgyvendinimas dialogo sferoje“. Palygino dialogo ir diskusijos skirtumus. Pal. J. Matulaičio laiškai – įtikinamas dialogo pavyzdys. Juose dialoguose aiškiai atsiskleidžia tautinė, visuomeninė, auklėjimo, moralinė, konfesinė, religinė, teologinė, bažnytinė, vienuolinio gyvenimo, asketizmo problematika. Palaimintasis akcentavo šeimos dvasią ir brolybę, kaip pats pabrėždavo, kūno ir dvasios, žmonių santykiuose. Šių siekių pagrindas buvo tikėjimas, kad žmones jungia Dievas Tėvas, Kristus ir Šventoji Dvasia,- teigė kunigas.

Homilijoje  kunigas apžvelgė Ozėjo pranašystės reikšmę žmogui, Šv. Pauliaus mintis krikščionių bendruomenėms bei Jėzaus maldą  ir kreipimąsi į Dievą Alyvų kalne. Prelegentas kvietė mus šiandien permąstyti savo santykį su Dievu, įsiklausyti, ko nori Viešpats iš mūsų. Visais atvejais pranašas, šventasis ir Dievas (Jėzus Kristus) gelbsti savo tautą nuo pasidavimo pagonybei, nuo pasukimo į klystkelius. Todėl ir mes šiandien turime permąstyti savo santykį su Dievu. Pajusti, ko Dievas nori iš mūsų. Prisimindami Jėzaus padarytus stebuklus, tai, kad Jis mato, jog žmonės jaučiasi lyg avys be piemens, turime melsti, prašyti, kad atsiųstų gerai parengtų darbininkų, darbininkų į savo pjūtį.

Baigdamas Šv. Mišias JE vyskupas R.Norvila padėkojo gražiai giedojusiam Marijampolės KC chorui „Suvalkija” (vadovė Virginija Junevičienė, vargonavo  Goda Palskytė-Mineikienė), visiems broliams kunigams, tikinčiųjų draugijų, maldos grupių, bendruomenių ir judėjimų bažnyčioje nariams, pašvęstojo gyvenimo seserims, PJM draugijos nariams, visiems piligrimams ir maldininkams. Pakvietė susitelkti maldai prie Palaimintojo relikvijų, pasidalinti meile ir duona agapėje bei aplankyti Lūginės koplyčią, kur kiekvieną dieną kalbamas „Gailestingumo vainikėlis“. 

Kiekviena Bazilikoje išgyventa atlaidų diena, susikaupimo ir pasivedimo Palaimintajam jo koplyčioje minutės, meditacijos Lūginėje mus artina prie tėvo Jurgio, leidžia semtis iš jo meilės ir pažinimo šulinio bei moko jį mylėti ir gerbti.  

Vida Mickuvienė, PJM draugijos Marijampolės skyriaus vadovė