PARAPIJA

Šv. Mykolo arkangelo parapijos istorija glaudžiai susijusi su Marijampolės raida. Marijampolės bažnyčia išsyk buvo Prienų parapijos filija. Nuo pat pradžių Marijampolės bažnyčiai buvo pavesta aptarnauti keliolika kaimų, esančių arti Šešupės. Tarp šių kaimų ir tų kaimų, kuriems buvo arčiau į Prienus, plytėjo negyvenamas miškingas plotas. Jame 1744–1783 m. įsikūrė daug naujų kaimų. Daugeliui šių kaimų gyventojų buvo patogiau pasiekti Marijampolę nei Prienus, tad, suderinus su Prienų seniūnu Mykolu Butleriu, Prienų klebonu Mykolu Karpavičiumi ir Marijonų vienuolynu, nuspręsta steigti Marijampolės parapiją. 1783 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus vyskupo Ignaco Jokūbo Masalskio raštu įkurta Marijampolės parapija, jai, be naujųjų ir iki tol pavestųjų, priskirti kai kurie buvę Prienų, Vilkaviškio ir Liudvinavo parapijų kaimai. Parapija tolydžio plėtėsi. Pagal 1818 m. vyskupo rašytą pranešimą valdžiai, Marijampolės parapijos kaimuose buvo 558 ūkiai, juose gyveno 5401 gyventojas. Marijampolės parapijos ribos nuolat tikslintos ir XX amžiuje. Parapija plėtėsi, iš jos susidarė trys naujos parapijos: Igliauka, Sasnava ir Patilčiai.

Marijampolės parapijos pastoracijoje veik nuo pat pradžių darbavosi marijonai, šiame krašte įsikūrę nuo 1750 m. Vienuolijai įsišaknijus – Marijampolės vienuolyne XVIII a. pabaigoje gyvendavo 12–14 kunigų, – čia įsteigus vienuolijos noviciatą, įkurta ir parapinė mokykla. Daug marijonų buvo kilę iš šio krašto, tad jie pamokslus sakydavo, su parapijiečiais teikdami sakramentus bendraudavo lietuviškai. Tačiau sėkminga marijonų sielovada buvo nutraukta, caro valdžiai ištrėmus daugelį veiklių kunigų vienuolių ir pačią vienuoliją pasmerkus išnykimui.

Marijampolės parapijos (gavusios vardą nuo marijonų globėjo šv. arkangelo Mykolo vardu pašventintos bažnyčios) pastoracijoje vienuoliai vėl ėmėsi darbuotis, vienuoliją atgaivinus Jurgiui Matulaičiui. Marijampolė tapo šios vienuolijos bene svarbiausiu centru Lietuvoje. Marijonų vadovaujama parapijos teritorijoje veikė geru mokymo lygiu garsėjanti gimnazija (nuo 1920 m.), didžiulė biblioteka, spaustuvė (nuo 1927 m.). Prie Marijampolės parapijos sielovados labai daug prisidėjo arkiv. J. Matulaičio įsteigtos Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys, įsikūrusios 1918 m. Seserys turėjo spaustuvę, išlaikė pradžios mokyklą, mergaičių bendrabutį. Jos dirbo senelių, vaikų prieglaudose, vaikų darželiuose.

Sovietų okupacija nepaprastai suvaržė, o kai kuriais atvejais netgi nutraukė sielovadą. Visi Lietuvos vienuolynai sovietų valdžios buvo uždaryti, daugelis kunigų suimti, o likę visaip persekiojami. Vilkaviškio vyskupija, iki karo turėjusi daug kunigų ir vienuolių, kurie aktyviai darbavosi įvairiose sielovados srityse, smarkiai nukentėjo. Buvo uždaryti visi Marijampolėje veikę vienuolynai, jų turtas nusavintas, nemažai jo sunaikinta. Likę vienuoliai bei vienuolės darbavosi sielovadoje slapta, nors ir minimaliu mastu. Sovietmečiu tikinčiųjų bendruomenei Marijampolėje išsilaikyti pirmiausia padėjo didžiulis prieškario įdirbis, iš dalies ir sparti pokarinė miesto plėtra – gyventojų ne mažėjo, o daugėjo. 1987 m. nuo Marijampolės kilusį arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbus palaimintuoju, padaugėjo maldininkų, atvykstančių pasimelsti prie jo kapo. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje imta švęsti palaimintojo gimimo dangui diena, minėti jo beatifikacijos metines.

1989 m. Vilkaviškio vyskupija vėl tapo visiškai savarankiška. Jos apaštališkuoju administratoriumi paskirtas naujai konsekruotas vyskupas marijonas Juozas Žemaitis. Vyskupas rezidavo Marijampolėje. Kadangi Vilkaviškio vyskupijos katedra po karo sovietų buvo sugriauta, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia 1944–1949 m. ir 1989–1998 m. buvo prokatedra. 1992 m. jai suteiktas mažosios bazilikos titulas. 1993 m. Marijampolėje surengtas vyskupijos III Eucharistinis kongresas.

Šiuo metu parapijos parapijoje darbuojasi Vilkaviškio vyskupijos vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC ir penki kunigai. Parapija, be pal. Jurgio Matulaičio liturginio minėjimo ir atlaidų, dar švenčia Šv. Antano Paduviečio ir Šv. arkangelo Mykolo atlaidus. Joje aktyvios nuo seno veikiančios liturginės grupės: ministrantų ir adoruotojų. Įvairaus amžiaus giedotojai susibūrę į keturis chorus: sumos, vaikų, jaunimo ir senjorų. Chorai ne tik gieda bažnyčioje, bet ir dalyvauja konkursuose, gieda švenčių metu, choristai daug bendrauja tarpusavyje.

Parapijoje išplėtota „Caritas“ veikla. Veikia Vargšų valgykla, Vaikų dienos centras, nemokamai nuomojama kompensacinė technika, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo globos namuose nuolatinai arba laikinai apgyvendinami seni, neįgalūs žmonės.

Parapijoje veikia daug bendrijų ir organizacijų, į savo veiklą įtraukiančių įvairaus amžiaus ir interesų parapijiečius. Tai Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugija, Gyvojo rožinio grupė, Marijos legionas, pranciškonai pasauliečiai, Maltos ordino pagalbos tarnyba, ateitininkai, skautai, valančiukai, šeimų grupė, interneto projektas „Jaunimui apie meilę“.