Liudijimai

Marijampolės bazilikoje prie Palaimintojo sarkofago su relikvijomis šiuo metu yra pakabinta keliolika votų: širdies, kojos formos, keli kryžiai, žiedas. Marijampolės bazilikos archyve saugomi tikinčiųjų raštai – liudijimai apie palaimintojo Jurgio užtarimu gautas malones, rašyti 1998–2007 m. daugiausia marijampoliečių. Keliuose iš jų yra įrašų apie votų dovanojimą. 

Vieną votą, kaip padėkos ženklą, 2002 m. pakabino A. K. (89 m.), dėkinga, kad Palaimintojo užtarimas jai padėjo du kartus: liovėsi kojos skausmai ir po traumos sužalota koja greitai sugijo. A. K. vėl gali ateiti į bažnyčią.

B. Ž. liudija apie sūnaus išgijimą 1986 m. Pažadėtasis votas gautas 2001 m. ir pakabintas kaip padėkos ženklas.

Vienas votas, žiedas, yra S. B. iš Klaipėdos padėka Palaimintajam arkivyskupui Jurgiui, nes per jo užtarimą 2001 m. įvyko „didis stebuklas“ (neįvardytas) S. B. šeimoje.

Yra žinoma, kad vieną iš kryžių kaip ženklą paliko Marijampolėje lankęsis graikų apeigų Katalikų Bažnyčios (unitų) vyskupas.

1996 m. pabaigoje eidama su vaikais R. S. pakelės baloje rado į „raketą“ sulankstytą palaimintojo Jurgio paveikslėlį. (Tuo metu moteris laukėsi penkto kūdikio bei augino tris berniukus. Vienas vaikelis buvo miręs vos gimęs. Ji paveikslėlį pakėlė, parsinešė namo, išlygino lygintuvu ir pasidėjo. 1997 m. vasario pabaigoje (12 nėštumo savaitė) ji pradėjo kraujuoti: grėsė persileidimas, gimdoje buvo susiformavęs didžiulis krešulys, kuris iškrisdamas galėjo ištraukti ir vaisių. Moteris buvo paguldyta į Marijampolės ligoninę. Kadangi gydytojai primygtinai reikalavo daryti abortą, po poros dienų moteris, paprašiusi, kad vyras atvežtų drabužius, pabėgo iš ligoninės.

Po kelių dienų ji vėl apsilankė poliklinikoje, kur buvo pakartotinai atlikta echoskopija. Moteris buvo primygtinai raginama grįžti į ligoninę, bet to nepadarė, nes nenorėjo, kad jai vėl siūlytų abortą. Tolesnį nėštumo laiką ji leido namuose, daugiausia gulėdama ir litanija bei malda melsdama palaimintąjį Jurgį Matulaitį užtarimo. 1997 m. gegužę kraujavimas liovėsi. Echoskopiją atlikęs gydytojas pavadino nėštumą stebuklingu, nes krešulio nebebuvo, jis rezorbavosi. Gydytojas nenorėjo tikėti, kad viskas susitvarkė tik meldžiantis. Kūdikis gimė sveikas.

2007 kovo 13 d. gautas I. B. liudijimas apie malonę, jos senelio patirtą prieš keliasdešimt metų. I. B. pasakoja, kad jos senelis F. G., nors ir krikštytas Katalikų Bažnyčioje, nuo mažens nepraktikavo tikėjimo. Senatvėje tapo irzlus, neramus. Tikintys giminės ir draugai įkalbinėjo atlikti išpažintį, priimti Švč. Sakramentą, tačiau jis atsisakydavo apie tai kalbėti. Visa pasikeitė pažįstamai vienuolei atnešus I. B. paskaityti knygą apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Tą knygą pastebėjo ir pradėjo skaityti I. B. senelis. Visų nuostabai, dar nebaigęs skaityti, jis jau kalbėjo apie tai, kad knyga jam teikia didelį džiaugsmą, o palaimintojo pavyzdys tiesiog žavi. Baigęs skaityti, F. G. panoro pats padėkoti knygą paskolinusiai vienuolei ir paprašė, kad ji atvestų kunigą. F. G. atliko išpažintį, priėmė Švč. Sakramentą. Po mėnesio jis iškeliavo pas Viešpatį. Tačiau tą paskutinį mėnesį gyveno ramus ir laimingas, nebevartojo raminamųjų vaistų, visiems apsilankiusiems pasakojo apie jo gyvenime įvykusią permainą.

J. K. J. pasakoja:

„Mane, sveiką ir stiprų vyrą, nelauktai parklupdė negailestinga liga. 2004 m. gruodžio viduryje truputį susižeidžiau galvą. Sužalojimas buvo menkas, atrodė nevertas dėmesio. Šv. Kalėdų rytą bažnyčioje mane pradėjo krėsti šaltis. Atrodė, kad tai paprastas peršalimas. Tačiau tai buvo gyvybei pavojingos virusinės ligos pradžia.

Naujametinę naktį nugrimzdau į komą. Po kelių dienų man buvo suteiktas Ligonių patepimas. Tą pačią dieną Kaune paaukotos šv. Mišios, prašant sveikatos. Nuo tada padėtis stabilizavosi. Kasdien prie mano lovos buvo kalbama malda palaimintajam Jurgiui Matulaičiui prašant sveikatos. Mano intencija buvo deginama žvakė Šv. Gertrūdos bažnyčioje Kaune, aukojamos šv. Mišios. Gana dažnai KMUK palatose lankėsi kapelionas.

Po 1,5 mėn. komos giminėje buvo minimos penktosios mirties metinės. Į maldų sąrašą buvo įtrauktas ir mano vardas, prašant sveikatos sunkiam ligoniui. Kaip tik po to atsibudau iš komos. Liga po truputį buvo priversta trauktis, nors per tą laiką buvo ištikusi klinikinė mirtis, širdies ritmo sutrikimai, pragulų žaizdos siekė kaulus. Po 4 mėn. pradėjau savarankiškai valgyti, po 5 mėn. ėmiau mokytis vaikščioti. Po pusės metų ir aštuonių dienų grįžau į namus.

Kai tik pradėjau kalbėti, kas vakarą meldžiausi, nenustoju melstis ir grįžęs į namus. Dar silpnai vaikščiodamas lankiausi Marijampolės bazilikoje, karštai meldžiausi prie palaimintojo Jurgio Matulaičio relikvijų jo koplyčioje, dėkojau už man sugrąžintą gyvybę. Maldos metu net krūptelėjau, pajutęs ant savo skruostų labai gausias, nesulaikomas ašaras. Tik po kurio laiko suvokiau, kad jis man davė ženklą.

Dar po mėnesio turėjau pasirodyti docentui, kuris mane gydė. Jis buvo įsitikinęs, kad man būtinai dar kartą reikės odos persodinimo operacijos, tačiau su didžiule nuostaba pripažino apsirikęs. Žaizdos neįtikėtinai greitai gijo ir visiškai užgijo. Ir šiandien kas vakarą dėkoju ir meldžiuosi prašydamas palaimintojo Jurgio užtarimo, kad Dievas sugrąžintų sveikatą. Šiandien gyvenu viltimi visiškai pasveikti, dėkodamas Dievui ir pal. Jurgiui Matulaičiui už sumažėjusius skausmus ir grįžtančią sveikatą.“

Liudijimų originalai – tėvų marijonų archyve Marijampolėje, liudytojų vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai žinomi. Iš visos Lietuvos liudijimų apie pal. Jurgio Matulaičio užtarimu gautąsias malones surinkta apie 2000.

PALIKITE SAVO LIUDIJIMĄ

Kiekvieno, patyrusio malones palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimu, liudijimas yra svarbus. Jūs galite palikti savo liudijimą, kuris bus prieinamas visiems. Rašydami savo liudijimą paminėkite svarbiausius faktus apie save ir įvykį: savo vardą, pavardę, telefoną, el. pašto adresą, iš kokio miesto esate, kada ir kaip patyrėte Dievo malonę per palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimą.