Į pirmą puslapį

Beatifikacija

Pal. J. Matulaičio atvaizdasJau per arkivyskupo Jurgio Matulaičio laidotuves Kaune kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas prabilo apie jį kaip apie šventąjį. Tie jo žodžiai nepaliovė aidėti daugelio dvasininkų bei tikinčiųjų mintyse ir lūpose. Popiežius Pijus XI Jurgį Matulaitį pavadino „tikrai šventu vyru“.

Garsas apie Jurgio Matulaičio šventumą dar labiau pasklido, jo kūną 1934 m. spalio 24 d. perkėlus iš Kauno katedros kriptos į Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Švč. Jėzaus Širdies (dabar Palaimintojo Jurgio Matulaičio) koplyčią. Prieš perkeliant palaikus, karstas, dalyvaujant dvasininkijos, pasaulietinės valdžios atstovams bei gydytojui, buvo atidarytas ir konstatuota, kad arkivyskupo kūnas nė kiek nesugedęs.

Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Jurgio Matulaičio kūnui įrengtas sarkofagas žmonėms tapo lengviau prieinamas. Prie kapo žmonės prašydavo per jo užtarimą malonių. Ant sarkofago ėmė atsirasti raštelių su padėkomis už gautąsias malones. Tai davė akstiną pradėti beatifikacijos bylą.

Beatifikacijos byla pradėta Romoje 1953 m. Iki 1978 m. gauta apie 900 atsiliepimų bei padėkų už gautąsias malones dvasiai ir kūnui, daugiausia už pagijimus iš įvairių ligų. 1982 m. popiežius Jonas Paulius II įvertino Dievo tarno Jurgio Matulaičio dorybes kaip tikrai labai didvyriškas bei suteikė jam „Dievo garbingojo tarno“ titulą. Patikrinus Šventajam Sostui pateiktą informaciją apie stebuklingąsias malones, arkivyskupas Jurgis Matulaitis 1987 m. paskelbtas palaimintuoju.

Popiežius Jonas Paulius II 1987 m. birželio 28 d. beatifikuodamas Jurgį Matulaitį šv. Mišių homilijoje sakė: „Evangelijoje pagal Matą skaitome: „Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs, atras ją.“ Tai pati geriausia ir tiksliausia pal. Jurgio gyvenimo ir veiklos santrauka. Visus 56 savo gyvenimo metus jis stengėsi būti vertas Kristaus. Todėl ėmė savo kryžių – o kryžius, kurį tais permainų laikais jam teko imti ir nešti, tikrai buvo sunkus – ėmė tą kryžių ir sekė Kristumi. Ir buvo pasirengęs – įvairiais būdais – prarasti gyvybę dėl Kristaus. Tai liudija jo darbai ir žodžiai, visa jo ganytojiška tarnystė. Negailėjo savęs, nesiekė išsaugoti savo gyvenimo. Daugelį kartų buvo pasirengęs jį prarasti. Kaip tik todėl atrado tokią gyvenimo pilnatvę, kokią žmogus tegali atrasti Kristuje.“

Arkivyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacija vyko Romoje iškilmingai švenčiant Lietuvos Krikšto 600-ąsias metines. Ši beatifikacija – tai popiežiaus Jono Pauliaus II ypatingos ganytojiškos meilės Lietuvai ženklas ir sykiu jos patikėjimas arkivyskupo Jurgio Matulaičio, anot Šventojo Tėvo, „žmogaus pagal Dievo širdį“, globai.

aukštyn