Į pirmą puslapį

Naujienų archyvas į naujienų archyvą

Trečioji atlaidų diena Marijampolės šventojo Arkangelo Mykolo bazilikoje. Visi, kurie išeiname pas žmones, kuriame bendrystę
Paskelbta: 2014-07-10 19:37:33

Šią mintį išryškino trečiosios atlaidų dienos (liepos 8 d.) katechezės ir homilijos autorius Panevėžio vyskupijos Pasvalio Šv. Jono krikštytojo parapijos vik. mgr. Miroslav Anuškevič. Tikintieji iš Aleksoto ir Prienų dekanatų meldėsi už Caritas, Maltos ordino, Kolpingo draugijos narius, visus socialinius darbuotojus bei savanorius. Kunigas Miroslavas katechezėje priminė istorinius liudijimus iš mūsų tikėjimo pradžių pradžios, nes tai svarbu švenčiant Carito, socialinių darbuotojų dieną. Svarbu grįžti prie šaltinių, iš kurių semdavosi jėgų ir tikėjimo pirmieji krikščionys. Tai Šventasis Raštas. Jei mes norime nešti gerumą, jėgų pasisemti turime iš Eucharistijos, iš jos papildyti savo dvasines jėgas turi socialiniai darbuotojai ir pedagogai, psichologai, nes jų darbas intensyvus ir varginantis. Todėl Eucharistijoje jie turi ieškoti jėgų ir dvasinio tvirtumo.

Pirmųjų amžių krikščionys laikėsi duonos laužymo tradicijos. Apie tai kalbama Apaštalų darbuose. Bažnyčia visada buvo ištikima apaštalų mokslui; Bažnyčia, kuri meldžiasi ir turi Šventosios Dvasios dovaną, kuri kalba apie tarnystę vienas kitam. Šventosios Dvasios dovanos yra skirtingos, bet ta pati dvasia. Žmonės turi vienas kitą sutikti su meile ir dalintis gautomis dovanomis, jei nesidalijama, jei laikomasi godžiai įsikibus tik sau, tai dovana tarsi užkasama. Turėtume veikti su Bažnyčios palaiminimu, kaip šv. Paulius, norėjęs skelbti Jėzaus duotą pašaukimą, paprašė apaštalų palaiminimo, taip turėtume daryti ir mes,- labai svarbu veikti gavus Bažnyčios palaiminimą.

Kita svarbi katechezės mintis – apie veiklą bendruomenėje, nes mes esame pašaukti būti bendruomenėje. Kaip mokiniai su Kristumi sudarė bendruomenę, valgė paschą – meilės vakarienę, taip ir mes, jei priimame komuniją – Kristų, tampame viena su juo. Mes tampame tuo, ką valgome. Tik tada, jei esu bendrystėje su Jėzumi, aš sugebėsiu kurti bendrystę su kitais. Bendrystė su Kristumi komunijoje leidžia kurti gražią bendrystę, komuniją su kitais. Visi, kurie išeiname pas žmones, kuriame bendrystę. Todėl visi socialiniai darbuotojai ir savanoriai turi palaikyti bendrystę su Jėzumi, tik Jis duos jėgų, tik taip mes išliksime Dievo meilėje ir pajėgsime mylėti kitus, labiausiai reikalingus meilės.

Prieš šv. Mišias parapijos klebonas Andrius Šidlauskas MIC padėkojo piligrimams iš įvairių parapijų ir dekanatų, pasidžiaugė, kad vis daugiau žmonių atranda Marijampolę, kad šiandien į baziliką atvyko mažieji piligrimai iš Vilkaviškio vyskupijos Caritas Kalvarijos vaikų dienos centro Žiniukas, tikintieji iš Jonavos, PJM draugijos nariai iš Garliavos Švenčiausios Trejybės parapijos, kad giedos Skriaudžių Šv. Lauryno parapijos choras (vargonininkė Virginija Mitrikevičienė).

Šv. Mišias aukojo vyspupas ordinaras Rimantas Norvila, jam padėjo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, gen. vikaras Gintautas Kuliešius ir daug kunigų iš minėtų dekanatų.

Homilijoje buvo pristatyta trumpiausia Senojo Testamento knyga – Rutos knyga. Jos istorija primena mūsų dienų istorijas apie iškeliavimus į svečias šalis. Nors šioje knygoje Dievo tarsi nėra, Jis nekalba, nepamoko,bet vis tik yra ir veikia per žmogų. Jau pats Rutos vardas reiškia – draugystė, bičiulystė. Juk ir Kristus apaštalams sakė: jus draugais vadinu. Rutos knyga pamokanti, į žmogaus istoriją įkelia patį Dievą. Atitikmenų galime rasti ir Palaimintojo gyvenime, tiek iškentėjo ir nepalūžo todėl, kad jo širdyje buvo Dievas. O šiandien reiktų atkreipti dėmesį į žodžius: pjūtis didelė, o darbininkų maža. Kodėl maža? Gal kad lengvai pasakome: yra daug kitų, tegul daro jie, bet ne aš. Jei visi taip galvosime, pjūtis ir liks didelė, o tiek daug žmonių laukia paguodos, meilingo žvilgsnio. Nuo to, nuo žvilgsnio, nuo pastebėjimo prasideda mūsų tarnystė – pamatyti tą, kuriam reikia pagalbos. Todėl melskimės, kad Šeimininkas, Viešpats, į pjūtį atsiųstų kuo daugiau darbininkų.

Kiekviena diena, praleista bazilikoje atlaidų metu, susikaupimo ir pasivedimo Palaimintajam jo koplyčioje minutės, meditacijos Lūginėje mus artina prie Jurgio Matulaičio, moko jį mylėti ir gerbti.
 

Vida Mickuvienė, pal. J. Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė

Nuotraukos straipsnio autorės
 

aukštyn