Į pirmą puslapį

Naujienų archyvas į naujienų archyvą

Palaimintojo arkivyskupo JURGIO MATULAIČIO MIC paskelbimo palaimintuoju 25-čio minėjimas. Aštuntoji diena
Paskelbta: 2012-07-17 21:14:55

Liepos 15 diena. Paskutinė ir pagrindinė atlaidų diena prasidėjo 11 val. Šv. Rožinio malda palaimintojo koplyčioje. Apmąstydami Garbės slėpinius, įsiklausydami į Šv. Rašto žodžius ir palaimintojo J.Matulaičio mintis, dėkodami už visas malones, patirtas per palaimintojo užtarimą, meldėsi palaimintojo J.Matulaičio draugijos nariai.

Katechezę, skirtą šventumo temai, vedė kunigas Vytautas Brilius MIC.

Šv. Mišias celebravo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebravo Lietuvos vyskupai ir kunigai. Dalyvavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi. Pradėdamas šv. Mišias kardinolas pasidžiaugė, kad susirinkome šventovėje, kur ilsisi palaimintasis, kad būtent šiais, jubiliejiniais nuo paskelbimo palaimintuoju, metais turime kuo nuoširdžiau melstis prašydami Dievą malonės Lietuvai, kad tėvas Jurgis kuo greičiau būtų paskelbtas šventuoju.

Pradėdamas homiliją kardinolas kreipėsi į brolius vyskupus, marijonus vienuolius, atvykusius iš Lenkijos ir kitų kraštų, į jų kongregacijos vyresnįjį, į visus kunigus, palaimintojo įkurtų vienuolijų seseles, į visus tikinčiuosius. J.E., pasirinkdamas apmąstyti tėvo Jurgio mintį Nugalėk blogį gerumu, kalbėjo apie Dievo sukurto pasaulio gerumą, grožį ir tobulumą, priminė, iš kur atsirado blogis pateikdamas pavyzdžius iš Pradžios knygos. Blogis kilo iš piktosios dvasios, kuri, pavydėdama Dievo meilės žmogui, jį sugundė. Ir šiandien piktasis gundo žmogų nusidėti. Popiežius Benediktas XVI-asis sako, kad blogio pradžia yra tikėjimo praradimas, iš to kyla ir kitos blogybės: egoizmas, pavydas, santarvės ir taikos praradimas, dažnai nepagrįsti kaltinimai, skundimai. Tiek daug pykčio yra mūsų šeimose, kurios pakviestos meilei ir gėriui, o pyktis neieško tikrosios tiesos, sukuria tik sau naudingą tiesą. Krikščionio pašaukimas – kurti gėrį, jo ieškoti ir skelbti. Palaimintasis ragina mus mesti nuo savęs visa, kas nedora, drąsiai, sutartinai ir vieningai stoti į bendrą darbą, jis perspėja mus apie tykančius išbandymus, bet buvimas su Dievu suteikia ištvermės. Neįmanoma, kad toks nuoširdus buvimas su Dievu nesudievintų žmogaus, kai žmogus myli tai, ką Dievas myli, kai jo valia yra vienybėje su dieviškąja. Kardinolas priminė palaimintojo nuoširdumą ir gerumą, giedrumą, sklindantį iš jo veido, apibendrino homiliją sakydamas, kad daugėjant gerumui blogis mąžta savaime, kad krikščionis nieko geresnio negali duoti kitam nei skelbti Kristų ir rodyti tai savo gyvenimo pavyzdžiu. Tai ir yra gerumo kelias. Kvietė mus apmąstyti ir sąžiningai atsakyti sau, ar mūsų tikėjimas yra gyvas ir veiksmingas. Baigė homiliją kviesdamas drauge su palaimintuoju maldauti Dievą uždegti visus meilės ugnimi.

Pradedant Eucharistiją ant Dievo stalo buvo atneštas relikvijorius su Palaimintojo karsto dalele, taip pat Eucharistinė duona ir vynas.

Iškilmingos pamaldos baigėsi Viešpaties pagerbimu Eucharistinėje procesijoje, kuriai vadovavo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, iškilmingi jubiliejiniai atlaidai baigėsi agape ir nuotaikingu Kybartų pučiamųjų orkestro (vadovas Donatas Ziegoraitis) koncertu Marijonų vienuolyno kieme. Skambėjo kūriniai Dievui ir žmogui, papildomi psalmių, maldų ir eilių tekstais. Norintieji, kaip ir kiekvieną atlaidų dieną, lankė palaimintojo muziejų, vyko į tėviškę Lūginėje.

Atlaidų savaitė baigėsi, jau ramu Bazilikoje ir koplyčioje, laikinai ramu ir trumpam: jau rytoj Palaimintasis ragins rikiuotis ir aukotis, prie gero darbo patraukti, Dievo garbei, Dievo meilei pilnai atsiduoti...

 

Vida Mickuvienė, pal. J. Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė

 

aukštyn