Į pirmą puslapį

„Užrašai“

Arkivyskupo Jurgio Matulaičio laiško fragmentasGausiame rašytiniame palaimintojo Jurgio Matulaičio palikime ypatingą vietą užima jo dienoraščiai, plačiau žinomi „Užrašų“ pavadinimu. Juos sudaro vadinamasis dvasinis dienoraštis „Mintys, apšvietimai, įkvėpimai ir pasiketinimai“, dvi reliacijos apie lankymąsi Romoje ir du pluoštai pastabų apie įvykius bei sprendimus vyskupavimo Vilniuje metu. „Užrašai“ – tai ir palaimintojo Jurgio dvasios veidrodis, ir visuomenės gyvenimo atspindys, brangus Bažnyčios, politinės ir kultūros istorijos dokumentas, dominantis Lietuvos, Gudijos bei Lenkijos tyrinėtojus. „Užrašai“ byloja slėpiningas dvasios atsivėrimo Dievui patirtis, autoriaus stebėtiną socialinį bei istorinį įžvalgumą, ypatingą jo atsidavimą Bažnyčiai. Išversti į penkias kalbas, „Užrašai“ jau ne vieną dešimtmetį yra svarbus dvasinės saviugdos šaltinis palaimintojo Jurgio įsteigtoms vienuolijoms ir daugeliui pasauliečių katalikų. Dažnas dienoraščių posakis tapo chrestomatiniu.

Iš „Užrašų“:

„Dievas ir Jo garbė tebūna viduriu mano gyvenimo, ašimi, apie kurią suktųsi visos mano mintys, jausmai, norai ir darbai.“
1910 10 14

„...visur Kristų įnešti, viską Kristuje atnaujinti, viską dėl Kristaus apimti, viską prie Kristaus patraukti.“
1910 10 15

„Duok man, Viešpatie, [...] nuolat Tavo mieliausią Sūnų, o mūsų Išganytoją Jėzų Kristų, [...] širdy jausti, su Juo tenai savo širdies ir dvasios viduje, kaip kokioje koplytėlėj, būti ir gyventi, ir džiaugtis, ir dirbti, ir kentėti.“
1911 01 23

„Myliu Tave, Jėzau, ir mylėti trokštu, suteik man tą malonę, kad kaskart labiau Tave mylėčiau.“
1911 01 13

„Ką gi aš, vargšas, Tau, Dieve, atiduosiu už tai, ką esi man padaręs ir davęs. Imsiu Tavo Sūnaus kryžių, kurį teikeis maloningai ant manęs uždėti, ir nešiu jį.“
1911 08 17

„Daug, Viešpatie, leidai kryželių ir daug per tą laiką suteikei ypatingų malonių. Tūkstančius kartų būk už tai pagarbintas!“
1914 02 23

„Duok, kad sudegčiau kaip ta žvakė ant altoriaus nuo darbo kaitros ir meilės ugnies dėl Tavęs ir Tavo Bažnyčios.“
1913 04 05

„Uždek tik, Viešpatie, mūsų širdis Tavo meilės ugnimi! Duok tik mums Tavo Šventąją Dvasią, kad mes tikrai visko išsižadėję Tavo garbei ir Tavo Bažnyčiai visiškai, pilnai atsiduotume.“
1910 10 25

„Čia mane plak, čia mane bausk, tik nestumk nuo savęs, tik atleisk man mano jaunų dienų kvailybes ir mano pereito gyvenimo kaltybes.“
1914 02 23

„Duok, Viešpatie, mums apaštališkos dvasios, visas sielas apimančio tikro uolumo.“
1911 01 25

„Mūsų pavyzdys tebūna Jėzus Kristus, ne tik ramiai dirbantis Nazareto namely, ne tik Kristus save varginantis, badaujanti per 40 dienų dykvietėj, ne tik Kristus, praleidžiantis naktį besimelsdamas, bet ir Kristus dirbantis, verkiantis, kenčiantis, Kristus tarp minių, Kristus, aplankantis sodžius ir miestus, aplankantis nusidėjėlius, prasčiokėlius, lygiai kaip ir mokytus, teisingus ir turtuolius, Kristus, mokantis ir atremiantis fariziejų priekaištus, Kristus, ieškantis paklydusios avelės, Kristus kenčiantis, persekiojamas, kuriam prisieina slapstytis, kad išvengus priešų neapykantos.“
1911 03 07

„Evangelijos skelbėjas nebus pasaulio šviesa, nebus dvasiška jėga patraukiančia prie Kristaus, vedančia į kovą dėl Bažnyčios, stumiančia žmones į darbą, jei jo širdyje nedegs uolumo ugnis, neklestės dorybės, nebus šventumo.“
1911 02 05

„Malda, darbas dėl Dievo ir vargai su kentėjimais dėl Bažnyčios išvien susipynę visą mano gyvenimą tesudaro. Tebūna man pavyzdžiu pats Kristus.“
1911 01 13

„Stebėtinu keliu patinka Tau, Viešpatie, mane vesti. Bet kas Tavo kelius ir sumanymus atspės.“
1911 01 13

„Štai aš, Tavo tarnas: siųsk mane, kur nori. Kaip kūdikis puolu Tavo prieglobstin: nešk mane.“
1911 01 13

„Tie trumpi prie Dievo atsidūsėjimai, tie akimirksniai dvasios pakilimai dangun, tie Dievo ir artimo meilės jausmai, tas pažvelgimas į viską tikėjimo akimis [...].“
1910 11 24

„Palaimintas žmogus, kuris išmoksta, kiek atitrūkdamas nuo darbų ir rūpesčių, prie Dievo kilti ir Dievuje ilsėtis [..], Dievuje skendėti ir su Dievu vienybėje gyventi.“
1910 11 24

aukštyn